Archive for the ‘Straipsniai’ Category

Inkstų vėžio simptomai

•  Dažnai pirmasis inkstų vėžio simptomas yra kraujas šlapi me. Kraujo šlapime kitą dieną gali ir nebebūti, vėliau vėl atsirasti. Kraujuojant gali susiformuoti kraujo krešuliukai ir sukelti skaus mingus šlapimtakio ar šlapimo pūslės spazmus.

•  Kartais juosmens srityje, kur yra inksto navikas, gali būti jaučiamas bukas skausmas, čiuopiamas gumbas. Gali varginti karščiavimas, bendras silpnumas, kartais netenkama kūno svorio.

•  Panašūs simptomai gali būti ir sergant inkstų uždegimu, inkstų ar šlapimo pūslės akmenlige, todėl bet kokiu atveju reikia kreiptis į gydytoją ir nustatyti tikrąją diagnozę.

•  Dažniausiai inkstų vėžys nustatomas visai nesant minėtų simptomų – atliekant inkstų tyrimus, pavyzdžiui echoskopiją, dėl kitų priežasčių.

Apie inkstų vėžio gydymą kalbamės su Onkologijos instituto Onkourologijos skyriaus gydytoju urologu dr. Albertu Uliu.

Gerbiamas daktare, inkstų vėžiu žmogus dažniausiai su serga netikėtai, iki to laiko nejutęs specifinių negalavimų. Kaip žinia, tai vyresnio amžiaus pacientai Kaip gydoma ši liga?

Jau daugelį metų inkstų vėžiu Lietuvoje suserga kasmet apie šešis su puse šimto pacientų. 2005 m. buvo diagnozuota 688 inkstų vėžio atvejai. Šiek tiek daugiau nei pusė iš jų – I-II stadijos inkstų vėžio.

Esant ankstyvos stadijos ligai pacientams atliekama chirur ginė operacija – pagrindinis ir efektyviausias inkstų vėžio gy dymo būdas. Tokiais atvejais operacijos metu pašaliname visą inkstą arba jo dalį, t.y. atliekame inksto rezekciją.

Anksti diagnozavę ligą mes turime aiškų ir realų tikslą – vi siškai išgydyti pacientą. VU Onkologijos institute inkstų šali nimo operacijos atliekamos atviru būdu. Ateityje planuojame inkstų navikų šalinimo operacijas atlikti ir laparoskopiškai.

Ankstyvųjų stadijų inkstų vėžiu sergantiems pacientams nei chemoterapija, nei spindulinis gydymas paprastai netaikomas.

Pastaraisiais metais Onkologijos institute neretai atlieka ma inkstų navikų termodestrukcija: gydytojas, kontroliuodamas procedūros eigą ultragarsu, specialia adata pasiekia naviką ir jį sunaikina aukšto dažnio srovės sukeliamu karščiu. Termodes trukcija taikoma tais atvejais, kai ligonio dėl įvairių priežasčių negalima operuoti. Esame sukaupę nemažą termodestrukcijų at likimo patirtį.

Kai vėžys išplitęs – kai yra vėžio metastazių kituose orga nuose – arba kai naviko neįmanoma visiškai pašalinti, taikoma imunoterapija. Gydant inkstų vėžį imuniniais preparatais siekia ma paskatinti paties organizmo imuninę sistemą aktyviai kovoti su piktybinėmis ląstelėmis.

Gerų rezultatų pasiekdavome gydydami metastazes plau čiuose, tačiau imunoterapija neveikia, kai metastazės atsiranda kituose organuose, limfmazgiuose, kauluose.

Deja, imunoterapija didelei daliai pacientų sukelia labai ne malonius šalutinius reiškinius. Net buvo kilusi mokslininkų dis kusija, ar gydymas, neišsaugantis gyvenimo kokybės, gali būti taikomas praktikoje.

Džiaugiuosi, jog VU Onkologijos institute gydydami išpli tusi inkstų vėžįjau taikome ir moderniausią vėžio gydymo būdą – biologinę taikinių terapiją. Nėra abejonės, kad naujieji biolo ginės taikinių terapijos preparatai yra nepaprastai svarbus atra dimas visai onkologijai. Drąsiai galiu teigti, jog nieko svarbes nio nėra įvykę per pastaruosius 5 metus.

Šiuo metu Lietuvoje yra užregistruoti du biologinės terapi jos preparatai, vadinamieji angiogenezės inhibitoriai, inkstų vė žiui gydyti:Sutent ir Nexevar. Šie vaistai stabdo naviką maiti nančių kraujagyslių augimą bei naikina jau esančias. Kitaip ta riant sutrinka naviko mityba ir jis sunyksta.

Iki biologinės terapijos atsiradimo mes negalėjome padėti išplitusiu inkstų vėžiu sergančiam pacientui iš esmės, o šiandien. mes gydome pacientus, kurie dar visai neseniai buvo traktuoja mi kaip beviltiški. Pradėjus gydyti biologinės taikinių terapijos vaistais, pasiekiami geri rezultatai: matome ryškią remisiją arba piktybinio proceso stabilizaciją.

Labai svarbi yra pagrindinė biologinių preparatų savybė -jie veikia tik navikines ląsteles ir visiškai arba beveik nevei kia kitų, sveikųjų, ląstelių. Juk žinome, kad tiek chemoterapi ja, tiek imunoterapija veikia visą žmogaus organizmą sukelda ma tikrai nemalonius šalutinius reiškinius. Biologinių preparatų šalutiniai reiškiniai pacientų nevargina ir nėra dažni. Jie gali būti susiję su kraujo krešumo pokyčiais, tai gali būti nuovargis, virškinimo sutrikimai.

Biologinių vaistų forma labai patogi pacientams. Štai biologinis preparatas Sutent vartojamas tablečių formos. Geriama viena arba dvi tabletės per dieną. Į gydymo įstaigą pacientui reikia atvykti pasidaryti kontrolinius kraujo tyrimus, patikrinti kepenų ar inkstų funkcijos rodiklius.

Dar kartą noriu pasidžiaugti, jog atėjo laikas, kai pačius sunkiausius inkstų vėžio atvejus galime gydyti tablete.Tačiau privalau  paminėti dar vieną aspektą: naujieji vaistai labai brangūs. Bet mes Lietuvoje tikimės sulaukti tokios tvarkos, kai gydyto jui, išrašančiam neabejotinai gerą vaistą nereikės galvoti apie tai, kaip ligonių kasos apmokės šitą vaistą kokia vaistų kom pensavimo tvarka.

Onkologinių ligonių gydymo klausimai turėtų ir mūsų vals tybėje tapti prioritetine sveikatos apsaugos sritimi, kadangi on kologiniai pacientai tikrai neišgalės patys finansuoti savo gy dymo.

Ačiū už pokalbį.

Šaltinis: „Onkologo puslapiai“ Nr.18 2007 m.

R. Adomaitis, A. Žalimas

Priešinės liaukos vėžys yra nekontroliuojamas adenokarcinomos ląstelių augimas priešinėje liaukoje. Ilgalaikiais stebėjimais paremtos analizės pateikė daugiau žinių apie priešinės liaukos vėžio natūralų vystymasi ir ligos eigą. Dabar žinoma, kad nuo pirmųjų vėžinių ląstelių atsiradimo priešinėje liaukoje iki to momento, kai liga išplinta už organo ribų gali praeiti daugiau nei 10 metų, o iki paciento mirties gali praeiti dar keletas metų. Dažniausiai ši diagnozė nustatoma vyresniems nei 50 metų vyrams. Deja priešinės liaukos vėžio diagnozė apima labai skirtingos histologinės struktūros navikų grupę, o pačių agresyviausių navikų eiga yra žymiai greitesnė.

Didžiausias sergamumas priešinės liaukos vėžiu stebimas industrinėse šalyse Vakarų Europoje ir JAV. Naujų priešinės liaukos vėžio atvejų ir šios ligos sukeltų mirčių skaičius Lietuvoje nuolat dideja jau kelis dešimtmčius. Šiuo metu priešinės liaukos vėžys yra pati dažniausia onkologinė liga Lietuvos vyrų tarpe – 2007 m. užfiksuota daugiau nei 3,5 tūkst. naujų atvejų. Tarp naujai diagnozuojamų priešinės liaukos navikų vėlyvų stadijų liga Lietuvoje iki 2006 metų sudarydavo daugiau nei pusę atvejų.

Vėlyvų satdijų išplitusio priešinės liaukos vėžio pilnai išgydyti neįmanoma. Kaip ir visų onkologinių susirgimų, taip ir priešinės liaukos vėžio sėkmingo gydymo galimybės visiškai priklauso nuo ankstyvo diagnozės nustatymo, t.y kai navikas dar neišplito už priešinės liaukos ribų. Ankstyvos stadijos naviką turintis vyras dažniausiai nejaučia jokių rimtesnių sveikatos sutrikimų susijusių su šlapimo organų sistema ir įgydytojus nesikreipia. Todėl vienintelis būdas išvengti pavėluotos priešinės liaukos vėžio diagnozės yra ankstyvos diagnostikos programa taikoma vyrams, kurie patenka į didžiausią riziką sirgti ankstyvos stadijos liga turinčiųjų amžiaus grupę. Ankstyvos prostatos vėžio diagnostikos metodikos remiasi vėžio biocheminių žymenų ištyrimu. Pasaulyje yra pasiūlytas nevienas priešinės liaukos vėžio žymuo (bendras PSA ir įvairios jo frakcijos, PCA3 ir kt.). Bendro PSA koncentracija kraujo serume yra plačiausiai šiuo metu pasaulyje vartojamas priešinės liaukos vėžio žymuo. Apie šį žymenį sukaupta daugiausia informacijos. Netyla diskusijos dėl PSA trūkumų, nes jam didelę įtaką turi priešinės liaukos dydis ir uždegimai, nesenia buvę lytiniai santykiai ir t.t. Nepaisant visų trūkumų PSA koncentracijos kraujyje tyrimas yra vienintelis laboratorinis testas, kuris yra lengvai pritaikomas didelės apimties ankstyvos diagnostikos programose.

Prostatos tyrimas pirštu, ultragarsinis ar branduolio magnetinio rezonaso tyrimas yra nepakankamai specifiški ankstyvai diagnostikai ar brangūs tyrimai. Šiuos tyrimus rekomenduojama naudoti ligos išplitimo patikslinimui.

Prostatos vėžio ankstyvos diagnostikos programos lyginant su šiuo metu jau pasaulyje vykdomomis storosios žarnos, gimdos kaklelio bei krūties vėžių patikros programomis yra pakankamai saugios ir effektyvios. Pirmas prostatos vežio diagnostikos metu atliekamas veiksmas – PSA testas – yra paprastas, nereikalaujantis nemalonių, sudėtingų invazinių procedūrų.

Priešinės liaukos vėžio ankstyva diagnostika igijo prasmę išplėtojus chirurginio bei spindulinio gydymo metodus, kuriais galima pilnai išgydyti pacientus. Savailaikės diagnostikos galimybes labai pagerino PSA tyrimo įvedimas, tačiau priešinės liaukos vėžio diagnozė gali būti patvirtinta tik atlikus prostatos biopsiją ir histologiškai ištyrus paimtus mėginius.

Urologinė pagalba Lietuvoje yra teikiama atsižvelgiant į Europos Urologų Asociacijos (EAU) diagnostikos ir gdymo rekomendacijomis, kurios yra atnaujinamos kiekvienais metais. 2008 metų EAU rekomendacijose nurodoma, kad kol kas dar nėra surinkta pakankamai duomenų, kad PSA nustatymu paremtos plačios preišinės liaukos vėžio diagnostikos programos galėtų būti vienareikšmiai rekomenduojamos. Dabar jau žinoma, kad PSA tyrimu paremtos programos akivaizdžiai sumažina tikimybę, kad priešinės liaukos vėžys bus nustatytas, kai jau yra metastazių. PSA patikros naudą patvirtinantys duomenys iš Austrijos, Švedijos, JAV paskatino kitas šalis, tarp jų ir Lietuvą, pradėti vykdyti priešinės liaukos vėžio ankstyvos diagnostikos programas.

Po nuodugnių svarstymų bei taisymų, atsižvelgiant į sergamumo priešinės liaukos vėžiu didėjimą, 2006 metais Lieuvoje buvo pradėta įgyvendinti “Lietuvos priešinės liaukos vėžio ankstyvos diagnostikos progrma“(LPLVADP) finansuojama Valstybinės ligonių kasos. Ši programa sukurta remiantis visuomenės ir valstybės interesu turimus finansinius resursus skirti sveikatos priežiūros paslaugoms, kurios leistų kiek įmanoma didesnei pacientų grupei suteikti gydymą, užtikrinantį geresnę gyvenimo kokybę. Todėl didžiausias dėmesys yra skirtas ankstyvų stadijų (dažniausiai besimptomiams) navikams išaiškinti, kad būtų galima taikyti efektyvius ir santykinai nebrangius priešinės liaukos vėžio gydymo metodus (chirurginį ar spindulinį gydymą).

LPLVAD programa skirta 50-75 metų amžiaus vyrams. Tokia amžiaus grupė pasirinkta, nes yra nustatyta, kad vyresniems pacientams (ypač tiems, kurių numatoma gyvenimo trukmė neviršija 10 metų) radikalus priešinės liaukos vėžio gydymas yra susijęs su didesniu komplikaciju dažniu, o išgyvenamumo ir gyvenimo kokybės rodiklių nepagerina.

Nors priešinės liaukos vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų, tačiau tikimybė, kad PSA pasitikrinti atėjusiam vyrui galiausiai bus nustatyta tokia diagnozė neviršija 2%. Todėl informuoto paciento sutikimui dalyvauti patikroje yra skiriamas ypatingas dėmesys. Pacientas prieš duodamas kraują PSA tyrimui turi būti informuojamas, kad radus kraujuje PSA koncentraciją viršijančią nustatytą ribą bus rekomenduotas tolesnis ištyrimas ir priešinės liaukos biopsija. Taip pat pacientui turi būti paaiškintos dažniausios tyrimų komplikacijos ir dabartinės priešinės liaukos vėžio gydymo galimybės bei jų įtaka gyvenimo kokybei.

Pacientams, kurie sutinka būti toliau tiriami, bendro PSA tyrimą vieną kartą metuose skiria pirminės sveikatos priežiūros gydytojai. Lietuvoje tolimesnis ištyrimas rekomenduojamas, jei PSA koncentracija viršija 3ng/ml. Ši riba pasirinkta, nes priešinės liaukos vėžio tikimybė esant tokiai PSA koncentracijai jau viršija 25% ir galima prostatos biopsijos nauda atsveria biopsijos komplikacijų riziką. Pacientams dėl padidinto PSA atsiųstiems tolimesniam ištyrimui atliekama urologinė apžiūra, priešinės liaukos tyrimas pirštu ir echoskopu. Po šių tyrimų urologas esant reikalui rekomenduoja priešinės liaukos biopsiją. Prostatos biopsijos sėkmingai atliekamos ambulatoriškai praktiškai visose Letuvos ligoninėse teikiančiose stacionarines urologines paslaugas bei kaikuriose stambiose poliklinikose, kur dirba urologas ir yra biopsijoms tinkamas ultragarso aparatas. Trumpa “Lietuvos priešinės liaukos vėžio ankstyvos diagnostikos progrmos“ veiksmų schema pateikta paveiksle.

Per 2006-2007 metus “Lietuvos priešinės liaukos vėžio ankstyvos diagnostikos progrmos“ vykdymui panaudota virš 10 mln. litų iš Privalomo sveikatos draudimo fondo lėšų. PSA bent vieną kartą pasitikrino beveik 164 tūkst. vyrų ( 43% 50-75 metų vyrų), atlikta beveik 9,4 tūkst. priešinės liaukos biopsijų. LPLVADP rėmuose nustatyti 3393 nauji prostatos vėžio atvejai, t.y. pusė visų per 2006 – 2007 metus nustatytų priešinės liaukos vėžio atvejų. Ši programa tapo viena sėkmingiausių iš Lietuvoje vykdomų onkologinių patikros programų.

Atlikus detalesnę duomenų sergamumos priešinės liaukos vėžiu analizę po LPLVADP įvedimo paaiškėjo, kad pirmaisiais vykdymo metais žymesnių pakitimų naujų atvejų pasiskirstymo pagal stadijas statistikoje neįvyko, tačiau diagnozių skaičius išaugo nuo 2005 iki 3123 per metus. 2007 m. anksčiau negu tikėtasi pastebėtas persilaužimas – vietiškai arba sistemiškai išplitusios ligos atvėjų skaičius stabilizavosi, o daugėja tik ankstyvų stadijų priešinės liaukos vėžio atvejų. Toks pasikeitimas leidžia manyti, kad Lietuvoje pasirinkta lanksti ankstyvos diagnostikos programos forma yra tinkama sprendžiant priešinės liaukos vėžio diagnostikos ir gydymo problemas.

Litetūros sąrašas:

1.EAU guidlines, 2008.

2. Aus G, Bergdahl S, Lodding P, Lilja H, Hugosson J. Prostate Cancer Screening Decreases the Absolute Risk of Being Diagnosed with Advanced Prostate Cancer – Results from a Prospective, Population-Based Randomized Controlled Trial.

European Urology 51 (2007), 659–664.

3. Crawford E D, Abrahamsson P A. PSA-based Screening for Prostate Cancer: How Does It Compare with Other Cancer Screening Tests? European Urology 54 (2008) 262–273.

4.“Lietuvos priešinės liaukos vėžio ankstyvos diagnostikos progrmos“ administravimo grupės 2006 , 2007 m.ataskaitos.

5. Lietuvos Valstybinės ligonių kasos duomenys.

6. Lietuvos vėžio registro duomenys.

Moterys apie sveikatą kalba dažnai ir garsiai. O vyrai į savo būklę neretai numoja ranka ir gydytojo kabineto duris praveria tik prispausti rimtos bėdos. Dabar medikai būtent juos kviečia susirūpinti sveikata ir išsitirti dėl prostatos vėžio. “Prostata – tai priešinė liauka, atliekanti daug įvairių fiziologinių funkcijų. Todėl nuo jos labai priklauso bendra vyro sveikata ir gyvenimo kokybė. Šiandien nesudėtingas kraujo tyrimas leidžia anksti įtarti prostatos patologiją ir laiku pradėti gydyti”, – aiškino Vilniaus urologijos, onkologijos ir ginekologijos klinikos “Antiaging” gydytojas urologas Robertas Adomaitis.

Kviečia pasitikrinti nemokamai

Vyrai griebiasi už galvos išgirdę negailestingą prostatos vėžio diagnozę, nes jokių ligos požymių nejaučia. Prostatos vėžio simptomai atsiranda tik esant trečiai arba vėliausiai – ketvirtai ligos stadijai. Tačiau ligai galima užbėgti už akių. Tam reikia reguliariai atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą.

50–75 metų vyrams kartą per metus šis tyrimas atliekamas nemokamai. Tie, kurių tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu, nemokamo tyrimo gali kreiptis ir sulaukę 45 metų. Kodėl profilaktinė programa nemokamai pasitikrinti nekviečia vyresnių?

“Nenoriu įžeisti vyresnio amžiaus vyrų. Prostatos vėžio ankstyva diagnostika ir gydymas prasmingas, jei žmogus baigus gydyti išgyvena bent 10–15 metų. Kaip žinome, Lietuvoje vyrai neilgaamžiai. Be to, vyresnio amžiaus žmonėms dažnai onkologinės ligos vystosi lėčiau.

Todėl jei vėžys nepasireiškė ar nebuvo nustatytas iki 75 metų, galima pagrįstai tikėtis, kad ši liga nepasireikš ir vėliau”, – sakė R.Adomaitis. Prieš atliekant PSA tyrimą vyresniems nei 75 metų, gydytojas patarė pirmiausia pasikonsultuoti su urologu, nes šlapinimosi sutrikimai ar kitos urologinės bėdos gali būti gerokai atsiliepti gyvenimo kokybei, nei nepagrįstas nerimas dėl prostatos vėžio.

Susirgimų skaičius padvigubėjo

Prostatos vėžys – dažniausia vyrų onkologinė liga ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Šią diagnozę mūsų šalyje kasmet išgirsta maždaug 3,5 tūkst. vyrų. Prostatos vėžys aplenkė ilgą laiką pirmavusias plaučių ir skrandžio onkologines ligas – susirgimų prostatos vėžiu skaičius nuo 2005 m. beveik padvigubėjo.

“Galiu tik pasidžiaugti, kad dabar nustatoma daugiau ankstyvos stadijos prostatos vėžio atvejų. Vos prieš dvejus metus daugiau nei pusė naujų pacientų sirgo vėlyvos stadijos vėžiu”, – pasakojo gydytojas. Urologas mano, kad sergančių prostatos vėžiu daugėja ne tik dėl tobulėjančios diagnostikos, bet ir dėl to, kad visuomenė senėja, o prostatos vėžys – vyresnio amžiaus vyrų liga.

Europos šalių duomenimis, vyresnių nei 65 metų vyrų per artimiausius dvidešimt metų padaugės dukart. Nors prostatos vėžiu dažniau serga vyresni, dabar pasitaiko atvejų, kai prostatos vėžys diagnozuojamas ir jaunesniems nei 50 metų vyrams.

Paskatina draugės ir žmonos

Vyrams, sulaukusiems 50 metų, profilaktiškai išsitirti dėl prostatos vėžio ir užsukti pas urologą reikėtų bent kartą per metus. Tačiau šių rekomendacijų paiso ir pas urologą kartą per metus ateina tik 6 proc. vyrų. Daugumai apsilankyti pas šios srities gydytoją trukdo gėdos ir baimės jausmas.

Medikai yra pastebėję, kad vyrams sunkiausia pasiryžti pirmam vizitui. Todėl gerai, jei tokiam žingsniui jį paskatina žmona arba gyvenimo draugė. “Juk vyrą kamuojanti liga tiesiogiai paliečia ir moterį. Įsivaizduokite, jei vyras kelis kartus per naktį keliasi į tualetą”, – sakė R.Adomaitis.

Nors ankstyvos stadijos prostatos vėžys neturi simptomų, įsisenėjus ligai gali kilti šlapimo ištekėjimo sunkumų, tuštinimosi bėdų, atsirasti inkstų nepakankamumas, o vėžio metastazės išplisti į kaulus ir plaučius.

“Vyrų šlapimo takų anatomija yra tokia, kad daugumai anksčiau ar vėliau tenka kreiptis į gydytoją urologą dėl prostatos pakitimų sukeltų bėdų. Nuoširdžiai rekomenduoju kreiptis konsultacijos anksčiau, kai simptomai dar nėra įsisenėję”, – patarė R.Adomaitis.

Riziką didina anstvoris

Prostatos, taip pat ir kitų organų, pavyzdžiui, krūties ar storosios žarnos, vėžio rizika priklauso nuo paveldimumo. Jeigu vyras serga prostatos vėžiu, yra tikimybė, kad ši liga neaplenks ir jo sūnaus. Dažnai pasikartojantis prostatos uždegimas rodo didesnę tikimybę susirgti prostatos vėžiu.

Riziką susirgti šia onkologine liga didina antsvoris ir nejudrumas, nes tokiems vyrams pakinta vyriškų hormonų apykaita. Bendra onkologinių ligų rizika taip pat didėja dėl mitybos ypatumų – gausaus riebios mėsos vartojimo. O štai pomidoruose esančios medžiagos prostatos vėžio riziką mažina. Vyro lytinis aktyvumas prostatos vėžio išsivystymui ir eigai įtakos neturi.

Išsaugo lytinę potenciją

Jeigu gydytojas diagnozuotų ankstyvos stadijos prostatos vėžį, R.Adomaitis pataria ne pulti į paniką, bet pasidžiaugti, kad liga buvo nustatyta ir galima pradėti gydyti.

“Šiandien prostatos vėžį galime visiškai išgydyti. Turime tokias pat modernias medicinos priemones ir medikamentus, kaip ir Vakarų Europos medikai”, – aiškino urologas R.Adomaitis.

Bet kurios onkologinės ligos gydymo efektyvumas vertinamas pagal tai, kokia dalis pacientų išgyvena penkerius metus. Susirgę prostatos vėžiu išgirsta optimistinę prognozę – diagnozavus ankstyvos stadijos ligą per 95 proc. vyrų išgyvena ilgiau nei dešimt metų. Mažiau galimybių ilgai gyventi turi tie, kuriems prostatos vėžys išsisėja į kitus organus. Pavyzdžiui, vėžio metastazių atsiranda kauluose.

Prostatos vėžį vyrams padeda įveikti operacija arba gydymas spinduliais. Vėliau dar kurį laiką reikia neprarasti budrumo, nes yra nedidelė tikimybė, kad liga gali atsinaujinti. Siekiant laiku pastebėti atsinaujinusią ligą, reikia reguliariai lankytis pas gydytojus ir kartoti PSA testą keletą kartų per metus.

Vyrai dažnai nuogąstauja, kad po operacijos gali atsirasti šlapimo nelaikymas arba bus pakenkta jų lytiniam pajėgumui. Tačiau modernus gydymas padeda išsaugoti lytinę potenciją ir dažniausiai išvengti šlapimo nelaikymo bėdų.

Žodis seksualumas dažniausiai žmonėms asocijuojasi su kūniškais malonumais. Pamėginus pažvelgti kiek atidžiau į lytinius poreikius pastebėsime, kad tai žymai platesnė gyvenimo sritis. Be abejonės malonumas patiriamas lytinių santykių metu  ar  į pasaulį ateinantys sveiki palikuonys yra svarbūs žmogaus gerai savijautai. Tačiau dažnai pamirštama, kad per seksualumą mes siekiame parodyti savo nuoširdžiausius jausmus kitam žmogui, bei priimame partnerio rodomą pasitikėjimą ir pripažinimą. Pasirodo, kad  su lytiniais potraukiais galiausiai yra susiję labai daug kasdieninių moterų ir vyrų minčių ir užsiėmimų.

Nesklandumų lytinėje sferoje per savo gyvenimą patiria beveik kiekvienas žmogus. Todėl kiekvienas gerai suprantame kaip stipriai gali pašlyti emocinė ir fizinė savijauta patyrus nesėkmę lytiniame gyvenime. Abipusis pasitikėjimas  tarp partnerių ir stabilus ryšys turi lemiamą reikšmę sprendžiant seksualinio gyvenimo problemas. Dažnai seksualiniai sutrikimai lemia partnerių atitolimą, todėl pagalbos ieškoma artimų draugų ir pažįstamų tarpe. Nors tai mums dar neįprasta, bet spręsti seksualinio pobūdžio problemas dabar jau galima apsilankius pas seksualinės medicinos gydytoją.

Pastaraisiais dešimtmečiais visuomenė vis atviriau pripažįsta, kad lytinių poreikių svarba žmogaus  bendrai sveikatai buvo nepagrįstai sumenkinta. Šis pasikeitimas paskatino seksualinės medicinos vystymąsi.

Seksualinės medicinos gydytojai padeda poroms atrasti kelią į abipusį pasitenkinimą lytiniu aktu, suteikdami daugiau žinių apie žmogaus lytinių organų sandarą ir veiklą.

Dažnai vyrus kamuojančius sėklos išsiveržimo (ejakuliacijos) ar varpos sustandėjimo (erekcijos) sutrikimus seksualinės medicinos gydytojas  gali sėkmingiausiai spręsti panaudodamas specializuotas urologijos, endokrinologijos ir kardiologijos žinias.

Skausmas patiriamas lytinių santykių metu yra dažna moterų problema, tačiau tokių nusiskundimų turi ir vyrai. Deja ne kiekvienas ginekologas ar urologas turi pakankamai žinių ir kantrybės šiai problemai spręsti.

Masinės informacijos priemonių dėka lytinio pasitenkinimo viršūnė – orgazmas – tapo geidžiamiausiu pojūčiu. Net ir puikiai sutariantys partneriai neretai jaučiasi nepilnaverčiais, jei kuriam nors iš jų nepavyksta patirti orgazmo. Tokiais atvejais seksualinės medicinos gydytojas tikrai gali padėti išvengti tolimesnio santykių blogėjimo.

Seksualinės medicinos sritis apima ir labai specializuotų žinių reikalaujančius klausimus. Vyrų ir moterų išorinių lytinių organų deformacijos, seksualinės priklausomybės, lytinės funkcijos išsaugojimas ir atstatymas prieš ir po chirurginių intervencijų, tai tik keletas pavyzdžių. Jei Jus konsultuojantis seksualinės medicinos gydytojas pats neužsiima Jus kamuojančios problemos sprendimu, dažniausiai Jus tiesiogiai nukreips pas specialistą, kuris tokią pagalbą teikia.