Urologas RAMŪNAS TYLA

VULSK Urologijos Centras

Antiaging – urologijos ginekologijos onkologijos klinika

Hematospermija vadinama būklė, kuomet spermoje nustatoma kraujo priemaiša. Pacientas dažniausiai pats aptinka prezervatyve ar naktinių poliucijų metu išsiskyrusio rusvos ar rausvos spalvos ejakuliato atspalvį, kartais su tamsiai rudos spalvos krešuliukais. Dažnai tai vienkartinis epizodas, tačiau gali ir pasikartoti; paprastai išnyksta savaime. Tai nėra labai reta būklė, tačiau tikslus hematospermijos dažnis nežinomas, vien todėl, kad ne kiekviena spermos porcija atidžiai apžiūrima; manoma, kad hematospermija pasitaiko 1 iš 500-5000 pacientų.

Hematospermija lytiškai subrendusiam vyrui galima bet kuriuo amžiaus tarpsniu, tačiau dažniausiai pasireiškia tarp 25 ir 40 m.amžiaus, bei virš 50 m. amžiaus. Normalu, kad kraujo pasirodymas spermoje sukelia vyrui didesnį ar mažesnį nerimą, tačiau šis simptomas iš tiesų labai RETAI yra rimtos ligos pranašas. Nepaisant to, specialisto konsultacija būtina.

PRIEŽASTYS                                                                                Vyro reprodukcinę sistemą sudaro daugybė organų: spermatozoidai gaminami sėklidėse, iš kur sėkliniais latakais keliauja iki sėklinių pūslelių ir prostatos – organų, gaminančių spermos (ejakuliato) skystąjį komponentą – terpę, leidžiančią spermatozoidams išlikti gyvybingiems ir veikliems. Esant stimuliacijai, sperma iš sėklinių pūslelių toliau keliauja ejakuliaciniais latakais ir ties sėkliniu gumburėliu patenka į užpakalinę šlaplės dalį, kol tarpvietės raumenų nevalingų susitraukimų dėka šlaplės kanalu išstumiama į išorę. Kraujavimas gali atsirasti dėl bet kurio iš paminėtų organų pažeidimo. Priklausomai nuo kraujavimo vietos, laiko ir trukmės, pastebimas didesnis ar mažesnis homogeniškas spermos nusidažymas rausvai, rusvai iki rusvai juodo atspalvio arba tik kraujo krešuliukai spermoje.

Dažniausia hematospermijos priežastis vyrams iki 40 m. amžiaus – sėklidės prielipo, sėklinių pūslelių, prostatos uždegimas. Ši priežastis nustatoma iki 75 proc. atvejų. Uždegimą gali sukelti virusinė, bakterinė, grybelinė ar parazitinė infekcija. Jaunesniems vyrams dažnesnė ir trauminės kilmės hematospermija; tarpvietės, lytinių organų trauma gali pasibaigti ne tik motociklininko “skrydis”, bet ir seksualinių žaidimų kulminacija. Vyrams virš 50 m. amžiaus hematospermiją dažnai sąlygoja prostatos hiperplazija, kalcifikatai, cistos, išsiplėtę šlaplės ar šlapimo pūslės kaklelio venos. Negalima pamiršti ir piktybinių susirgimų – jaunesnius vyrus būtina patikrinti dėl sėklidžių, o vyresnius nei 45 m. amžiaus – dėl prostatos vėžio. Reta hematospermijos priežastis – sėklinių pūslelių vėžys, amiloidozė, urogenitalinės sistemos tuberkuliozė. Dėl padidėjusio arterinio kraujospūdžio ar kraujo krešėjimo sutrikimų taip pat galima epizodinė kraujo priemaiša ejakuliate. Aprašyti atvejai, kuomet hematospermija pasitaiko po ilgos seksualinės abstinencijos, dėl kasdienės masturbacijos, nutraukto lytinio akto. Nenustačius kraujavimo priežasties, konstatuojama idiopatinė hematospermija.

JEI SUSIRUOŠĖTE PAS GYDYTOJĄ                                         Jei susiruošėte pas gydytoją, būkite pasiruošę atsakyti į keletą klausimų, kuriuos jis veikiausiai užduos, siekdamas tiksliai išsiaiškinti jūsų susirgimo priežastis, pobūdį ir pasekmes, paskirti tinkamus tyrimus ir gydymą.          Pagalvokite, kiek kraujo ejakuliate matėte – ar visas turinys buvo raudonas, ar tai tik keletas krešulių? Kada pastebėjote kraują? Ar tai pirmas epizodas, o gal kraujo pastebėdavote ir anksčiau? Ar pats galite susieti šį kraujo pasirodymą ejakuliate su kokia nors priežastimi? Gal prieš tai turėjote tarpvietės ar  lytinių organų traumą? Ar, be hematospermijos, yra dar kokių nors jus varginančių simptomų? Gal tai skausmingas šlapinimasis, skausminga ejakuliacija, gal patinęs ir skaudantis kapšelis, pakilusi kūno temperatūra? Būkite pasiruošę atsakyti į šiuos ir keletą panašių klausimų.

Svarbu atskirti tikrąją hematospermiją nuo pseudohematospermijos, kurią gali imituoti kraujavimas iš makšties lytinių santykių metu, gimdos ar gimdos kaklelio vėžys, kraujavimas iš tiesiosios žarnos po analinio lytinio akto. Siekiant patvirtinti tikrąją hematospermiją, rekomenduojamas „prezervatyvo testas“, kai tiriamas ejakuliatas iš prezervatyvo, o kraujas ant jo išorės lengvai pastebimas.

Išklausęs jūsų nusiskundimus ir išgirdęs atsakymus į dominančius klausimus, gydytojas jus apžiūrės, kad galėtų nuodugniai įvertinti galimus išorinių lytinių organų pakitimus. Gali būti, kad jums reikės atlikti digitalinį rektalinį prostatos tyrimą (apčiuopti prostatą per tiesiąją žarną). Dėl galimų pokyčių šlapime atliekamas bendras, o kartais ir bakteriologinis šlapimo tyrimas. Tikslinga patikrinti kraujo krešėjimo parametrus.  Jei gydytojas manys esant reikalinga, jums gali būti pasiūlyta atlikti urogenitalinės sistemos organų echoskopinį tyrimą, taip pat ir transrektalinę prostatos echoskopiją. Jei hematospermijos epizodai kartojasi, jei kartu nustatoma kraujo priemaiša šlapime, gydytojas gali pasiūlyti atlikti endoskopinį šlaplės ir šlapimo pūslės tyrimą, siekiant patikrinti, ar nesergate šlapimo pūslės vėžiu. Vyresnio amžiaus pacientui atliekamas laboratorinis PSA (prostatos specifinio antigeno) tyrimas, po kurio gali būti pasiūlyta punkcinė prostatos biopsija, siekiant atmesti prostatos vėžį. Dėl įtariamo piktybinio susirgimo galima ir analogiška sėklinių pūslelių biopsija. Dubens organų kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija dėl hematospermijos atliekama labai retai.

O KAS TOLIAU?

Akivaizdu, kad hematospermija gali atsirasti dėl daugelio skirtingų priežasčių. Jei priežastis paaiškėja besanti urogenitalinių takų uždegimas, pacientui skiriamas gydymas antibiotikas – gydytojo nuožiūra arba pagal bakteriologinio tyrimo rezultatus. Antibakterinio gydymo trukmę paprastai lemia uždegimo lokalizacija ir apimtis. Papildomai gali būti skiriama nesteroidinių priešuždegiminių vaistų, ypač jei pacientą vargina skausmai. Prostatos ar sėklinių pūslelių cistos gali būti punktuojamos dienos chirurgijos stacionare. Onkologinio susirgimo atveju, priklausomai nuo ligos, galima taikyti operacinį, spindulinį arba chemoterapinį gydymą. Traumos atveju paprastai rekomenduojamas tausojantis režimas, susilaikymas nuo lytinių santykių. Idiopatinė hematospermija (kuomet tiksli priežastis nenustatoma) traktuojama kaip nei sveikatai, nei gyvybei grėsmės nekelianti, savaime praeinanti būklė, kurios gydyti nereikia; paciento paprašoma tiesiog atidžiau stebėti savo organizmą, atkreipti dėmesį, ar kraujavimas nesikartoja, ar neatsiranda papildomų simptomų. Idiopatinė hematospermija nekelia grėsmės paciento seksualinei partnerei.