Antianging

Atvirai apie vyriškumą

Valentina Jakimavičienė
ATVIRAI – APIE VYRIŠKUMĄ
CITATA: Gyd. R. Tyla:  „Jeigu sėklidės vėžys diagnozuojamas ankstyvoje stadijoje, beveik  98 proc. atvejų išgydomas. Tai labai rimtas argumentas jauniems vyrams rūpintis savo sveikata.“
Ar dažnas jaunas vyras iki 35 – 40  metų amžiaus yra lankęsis pas gydytoją urologą? Ar kiekvienas išdrįstų prisipažinti, jog rūpinasi savo sveikata, todėl kartą per mėnesį nuodugniai apsižiūri savo sėklides? Vargu. Nedaug sutiktume netgi tokių, kurie būtų girdėję apie tokios procedūros būtinybę bei mokėtų ją atlikti. Daugelis vyriškumą laiko veikiau neginčijama ir nekintama duotybe, kuriai bet kokiu atveju nieko negali nutikti, o apie nukrypimus nuo įsivaizduojamos normos dažniausiai gėdijasi kalbėti tol, kol neprispiria rimta bėda.
„Sėklidės vėžys – vienas iš rimčiausių susirgimų, paliečiantis jaunus vyrus. Anksti diagnozuotas jis sėkmingai gydomas. Užleistas – gresia mirtimi. Todėl labai svarbu, kad vyrai kuo daugiau žinotų apie pirmuosius šios sunkios ligos požymius,“ – sako Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Urologijos centro ir „Antiaging“ urologijos, ginekologijos ir onkologijos klinikos gydytojas urologas Ramūnas Tyla.
Sėklidžių vėžys visų onkologinių susirgimų statistikoje neužima reikšmingos vietos, tačiau yra dažniausias jaunų vyrų nuo 15 iki 35 – 40 metų vėžinis susirgimas. Lietuvoje kasmet juo suserga 40 – 50 vyrų. Atsižvelgiant į tai, jog jis paliečia gražiausio ir darbingiausio amžiaus vyrus, kurių mūsų šalyje vis mažėja, tai kelia rimtą susirūpinimą. Juo labiau, kad  pastaraisiais metais pastebimas susirgimų skaičiaus didėjimas.
Gydytojas R. Tyla skuba teikti vilties: „Labai svarbu žinoti, jog anksti diagnozuotas ir tinkamai gydomas sėklidės vėžys beveik visada išgydomas. Tačiau šiaip jau, sėklidės vėžys yra labai agresyvus, sparčiai besivystantis ir greitai plintantis organizme. Nesigydantis žmogus nuo jo numirtų per gana trumpą laiką ir didelėse kančiose. Todėl vyrams būtina kuo daugiau žinoti apie savo sveikatą ir rūpintis šio susirgimo prevencija.“
Kur slypi vyriškumo esmė
Sėklidės –  vyro reprodukcinės liaukos, esančios odos maišėlyje – kapšelyje. Jos gamina ir brandina vyriškąsias lytines ląsteles – spermatazoidus ir produkuoja lytinius hormonus, kurie apsprendžia vyriškumo požymius: plaukuotumą, balso tembrą, barzdos bei ūsų augimą ir kt. Sveikos sėklidės yra nedidelės, maždaug graikinio riešuto dydžio, kiaušinio formos, vidutiniai kietos, tolygios glotnios struktūros. Vidutinis vienos ilgis apie 4,5 cm, plotis 2-2,5 cm, storis 2,5-3 cm. Sveria apie 15-25 g., sudarytos iš daugybės kanalėlių, pertvarų, kraujagyslių, nervų. Iš kiekvienos sėklidės išeina daug kanalėlių, kurie virsta vingiuotais latakėliais, sudarydami virš sėklidės esantį sustorėjimą – priedėlį. Iš jo išeina stambus sėklinis virželis, kuris atsiveria į šlapinimosi kanalą.
Paprastai berniukai jau gimsta su nusileidusiomis į kapšelį sėklidėmis. Tai įvyksta dar motinos įsčiose. Tačiau pasitaiko, jog gimus viena arba abi sėklidės dar nebūna savo vietoje. Viena iš mamos pareigų – įsitikinti, kad kapšelyje čiuopiasi du kiaušinėliai. Nepakanka pasikliauti gydytoju akušeriu, kuris vaikui gimus pasakė, kad viskas yra gerai, arba šeimos gydytoju, kuris gali ir neatkreipti dėmesio į šį dalyką. Nenusileidusi sėklidė pasitaiko neretai – maždaug 1 iš 100 berniukų. Priežastis dažniausiai lieka nežinoma, nors įtariama, kad tai gali būti dėl vyriško hormono deficito arba pačios sėklidės anomalijos. Ar berniukui reikės operacijos, gali nuspręsti tik vaikų gydytoja surologas, nes kartais čiuopiant specialsitui, paaiškėja, kad sėklidė yra nusileidusi, tik labai paslanki. Kilus bent menkiausiam įtarimui, būtina vaikų gydytojo urologo konsultacija, nes tai – ne tik rimtas signalas dėl pavojaus vyriškumui, poilnaverčiam vaisingumui, bet ir daugiau kaip 10 kartų didesnė sėklidžių vėžio grėsmė. Jei sėklidės nenusileidžia iki 1 metų (nors ir retai, bet kartais tai įvyksta savaime), reikia operuoti. Kai kuriose šalyse skaitoma, kad tai padaryti reikia iki  pusės metų, bet išoperavus iki dvejų metų amžiaus, sėklidžių funkcija nenukenčia. Tie dalykai labai svarbūs berniuko ateičiai, nes atlikus operaciją laiku (kartais ir papildomai paskyrus gydymą hormonais), kaip teigia moksliniai tyrimai, pagerėja vaisingumo prognozė ir sumažėja vėžio rizika. Jeigu neišoperuojama iki dvejų metų, sėklidė atrofuojasi, sunyksta, nebeatlieka savo funkcijų – nebegamina nei vyriškojo hormono, nei spermatozoidų. Jeigu tokia situacija pastebima tik vyrui jau suaugus, būtina jį tirti ir stebėti dėl galimo sėklidės vėžio, o esant reikalui, operuoti.
Pirmieji ligos signalai
Dažnas ligonių ir jų artimųjų klausimas: kiek laiko praeina nuo onkologinės ligos pradžios iki pirmųjų jos simptomų? „Labai sudėtinga pasakyti, kada ir kodėl žmogaus organizme pradeda vystytis vėžys. Pirmieji pakitimai sėklidėse dažniausiai visiškai nepastebimi, ir mes nežinome, kiek laiko jie tokie išlieka, per kiek laiko išauga toks augliukas, kurį  galima apčiuopti,“ – sako gydytojas. – Vyras gali jausti sunkumą, tempimą, netgi menką maudimą kapšelyje, ir jeigu į tuos dalykus nekreipia dėmesio, gali praeiti gerokas laiko tarpas, kol jis pajus akivaizdžius sėklidės vėžio požymius, tai yra, pastebės padidėjusį, patinusį kapšelį, apčiuops sėklidės paviršiaus nelygumus.“
Esama atvejų, kai galima iš anksto įtarti didesnę susirgimo sėklidės vėžiu  riziką. Be jau minėtos nenusileidusios sėklidės dar yra šeiminis polinkis bei įvairūs įgimti sindromai. Vienas plačiausiai žinomų – chromosominis defektas – Klainfelterio sindromas. Tai genetinė liga, kai vyro chromosomų rinkinys ne XY, kaip turėtų būti, bet XXY – yra papildoma X chromosoma. Tokio žmogaus organizmas gamina per mažai vyriškųjų hormonų, dėl to vyras yra padidėjusiomis krūtimis, mažomis sėklidėmis, nevaisingas ir turi didesnę riziką susirgti sėklidžių vėžiu.
Yra ir vėžį sukeliančių cheminių faktorių. Nuo seno žinoma, kad tai – kaminkrėčių liga, vadinasi, kontaktas su dervomis skatina vėžio atsiradimą. Dabar esama nuomonių, kad sėklidžių vėžį gali sukelti ir mobilieji telefonai, nešiojami džinsų kišenėje. „Nors rimtų mokslinių studijų šia tema kol kas neteko aptikti, tačiau mano nuomone, elekromagnetinės bangos gali nepalankiai veikti sėklides, todėl aš to daryti nerekomenduočiau,“ – sako gyd. R. Tyla.
Kol vyrai suauga, jiems dažnai kyla poreikių įtvirtinti savo vyriškumą tam tikrais poelgiais, kurie neretai nėra naudingi sveikatai. Ekstremalus, grubus sportas, įvairios traumos dėl neatsargaus, o neretai – tyčinio spardymosi gali sužaloti berniuką. Ar trauma gali tapti vėžio priežastimi? Gydytojo nuomone, jeigu berniukas gavo kamuoliu į kapšelį žaisdamas, po spyrio kapšelis sutino, skaudėjo, būtina kreiptis į gydytojus. „Nereikia pro pirštus žiūrėti į jokius sveikatos sutrikdymus. Žinotina, jog sveika sėklidė taip lengvai neplyšta. O jeigu taip atsitinka, kad dėl tokių traumų plyšo, būtina rimtai tirti, nes plyšimas gali reikšti, kad ji gali būi jau pakenkta dar nepastebėto vėžio. Jeigu po traumos atsiranda ir išlieka didėjantis guzas, jį irgi būtina nuodugniai tirti,“ – akcentuoja gydytojas. – Bet koks ne vietoje atsiradęs guzas turi paskatinti kreiptis į gydytojus, o  sunkumo jausmas, skausmingumas, nors ir neskaudamas, tačiau apčiuopiamas mazgelis, kurio anksčiau nebuvo kapšelyje – tai rimti signalai.“ Kaip ir kada pastebimi pirmieji sėklidžių vėžio požymiai, labai priklauso nuo visuomenės išsivystymo ir kultūros lygio. Vakarų šalyse sėklidės vėžys dažniausiai nustatomas pačiam žmogui apčiuopus mazgelį, o pas mus neretai į medikus kreipiamasi tik tuomet, kai vėžys išauga, išbujoja ir išplinta po organizmą.
Mažas mazgelis – dideli pavojai
Medicina skiria keletą sėklidžių vėžio histologinių tipų. Vieni gydomi lengviau, kiti – sunkiau.
„Sėklidžių vėžio tipą ir jo pavojingumo laipsnį galima nustatyti tik operacijos metu ištyrus audinio gabalėlį. Skirtingai nuo kitų organų, sėklidės biopsija negalima, nes dėl to tyrimo vėžinės ląstelės gali išplisti po organizmą nespecifiniais keliais. Tuomet ligą būtų labai sunku, o tai net ir neįmanoma, sutramdyti,“- sako gydytojas R. Tyla.
Piktybiškumas nustatomas tiriant jau pašalintą auglį, ir nuo jo tipo nemažai priklauso gydymas bei pasveikimo tikimybė. Jeigu vėžys jau išplitęs (metastazavęs), pasveikimo tikimybė neviršija 50 proc. Laimei, tai pasitaiko ne taip jau dažnai. Vienok, dėl informacijos stokos, o dažniau – dėl atsainaus vyrų požiūrio į savo sveikatą, negebėjimo arba nenoro pažinti savo organizmą ir jo pokyčius, tokių dalykų neišvengiama. Svarbu, kokioje susirgimo stadijoje žmogus pradedamas gydyti. Jeigu jau sėklidėje yra didžiulis auglys, vėžys yra išplitęs ir pilvo ertmėje, tarpuplautyje ir kituose organuose. Sėklidžių vėžys turi specifinius plitimo kelius. Jis plinta į vadinamo retroperitoninio – užpilvaplėvinio – tarpo limfmazgius, esančius netoli inkstų, žarnų pasaito. Kitas specifinis plitimo kelias – į tarpuplaučio limfmazgius. Jeigu juose randama metastazių, tai reiškia vieną iš blogesnių prognozių.
Pasitaiko ir tokių retų atvejų, kai sėklidės vėžio ląstelės  pirmiausia išplinta į pilvo, tarpuplaučio ertmes, ir tik tada pradeda formuoti auglį sėklidėje. Reikia žinoti, kad šis vėžys vystosi gana greitai, agresyviai, todėl aptikus sėklidės pakitimus, netgi sukilus nerimui, reikia nedelsiant eiti pas gydytoją. Gydytojas vien tik pačiupinėjęs, ne visada nustatys diagnozę. Pasitelkiami tam tikri laboratoriniai tyrimai, echoskopija. Pirmiausia – biocheminis kraujo tyrimas. Tiriami trys pagrindiniai hormonai: alfaetaproteinas, žmogaus choriongonadotropinas ir laktadehirdrogenazė, kurių padidėjimas gali rodyti sėklidės vėžį. Tai nėra 100 proc. specifiški tyrimai, esant įtarimui, atliekami specifiniai ultragarso, kompiuterinės tomografijos tyrimai.
Sėklidžių funkcija – vyriško hormono testosterono sintezė ir lytinių ląstelių, užtikrinančių vaisingumą, gamyba ir brandinimas, todėl jų susirgimai – didelis pavojus vyriškumui ir vaisingumui. Kadangi šio organo funkcija tokia svarbi, gamta vyrui padovanojo dvi sėklides. Pasitaiko retų atvejų, kai vėžys aptinkamas abiejose sėklidėse, tada su vyriškumu tenka atsisveikinti. Vieną dėl ligos pašalinus, nuo chemoterapijos, spindulinio gydymo gali nukentėti ir antroji. Jeigu lieka viena sveika sėklidė, ji pagamina pakankamai hormonų ir spermos, vyras išsaugo lytinį pajėgumą.  Žinoma, tam tikram – gydymosi –  laikui, šios funkcijos sutrinka. Todėl prieš šalinant vieną sėklidę, gydytojai suteikia pacientui visą informaciją apie ligos eigą, gydymą ir pasekmes.
Pamokėlė vyriškumo išsaugojimui
Kaip taisyklingai apsičiupinėti savo sėklides? Gydytojas R. Tyla pataria: „Kiekvienas vyras turėtų kartą per mėnesį po šilto dušo, šiltame kambaryje, atsipalaidavęs, šiltais pirštais švelniai, nespausdamas apsičiupinėti savo sėklides. Nei šaltas kambarys, nei šalti pirštai netinka, nes sėklidės traukiasi, kyla į viršų. Sveikos sėklidės turėtų būti glotniu, lygiu paviršiumi, neskausmingos. Šalia apčiuopiamas sėklidės prielipas yra šiek tiek jautresnis. Jeigu jaučiate bent kokį nelygumą, gumburėlį, juo labiau – maudimą, sunkumą, būtinai kreipkitės į šeimos gydytoją arba į gydytoją urologą. Nesidrovėkite. Užleisti, metastazavę, išplitę vėžiai net ir geriausius gydytojus onkologus priverčia pakelti rankas. Tokiu atveju nepadeda nei chemoterapija, nei švitinimas. Geriau atvykus konsultacijai išgirsti, jog nėra pagrindo jaudintis, negu rizikuoti savo vyriškumu, sveikata ir netgi… gyvenimu. “

Leave a Reply

Registruotis vizitui prašome mobiliuoju telefonu 861690117