Antianging
Registracija internetu

Archive for the ‘Straipsniai’ Category

Atvirai apie vyriškumą

Valentina Jakimavičienė
ATVIRAI – APIE VYRIŠKUMĄ
CITATA: Gyd. R. Tyla:  „Jeigu sėklidės vėžys diagnozuojamas ankstyvoje stadijoje, beveik  98 proc. atvejų išgydomas. Tai labai rimtas argumentas jauniems vyrams rūpintis savo sveikata.“
Ar dažnas jaunas vyras iki 35 – 40  metų amžiaus yra lankęsis pas gydytoją urologą? Ar kiekvienas išdrįstų prisipažinti, jog rūpinasi savo sveikata, todėl kartą per mėnesį nuodugniai apsižiūri savo sėklides? Vargu. Nedaug sutiktume netgi tokių, kurie būtų girdėję apie tokios procedūros būtinybę bei mokėtų ją atlikti. Daugelis vyriškumą laiko veikiau neginčijama ir nekintama duotybe, kuriai bet kokiu atveju nieko negali nutikti, o apie nukrypimus nuo įsivaizduojamos normos dažniausiai gėdijasi kalbėti tol, kol neprispiria rimta bėda.
„Sėklidės vėžys – vienas iš rimčiausių susirgimų, paliečiantis jaunus vyrus. Anksti diagnozuotas jis sėkmingai gydomas. Užleistas – gresia mirtimi. Todėl labai svarbu, kad vyrai kuo daugiau žinotų apie pirmuosius šios sunkios ligos požymius,“ – sako Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Urologijos centro ir „Antiaging“ urologijos, ginekologijos ir onkologijos klinikos gydytojas urologas Ramūnas Tyla.
Sėklidžių vėžys visų onkologinių susirgimų statistikoje neužima reikšmingos vietos, tačiau yra dažniausias jaunų vyrų nuo 15 iki 35 – 40 metų vėžinis susirgimas. Lietuvoje kasmet juo suserga 40 – 50 vyrų. Atsižvelgiant į tai, jog jis paliečia gražiausio ir darbingiausio amžiaus vyrus, kurių mūsų šalyje vis mažėja, tai kelia rimtą susirūpinimą. Juo labiau, kad  pastaraisiais metais pastebimas susirgimų skaičiaus didėjimas.
Gydytojas R. Tyla skuba teikti vilties: „Labai svarbu žinoti, jog anksti diagnozuotas ir tinkamai gydomas sėklidės vėžys beveik visada išgydomas. Tačiau šiaip jau, sėklidės vėžys yra labai agresyvus, sparčiai besivystantis ir greitai plintantis organizme. Nesigydantis žmogus nuo jo numirtų per gana trumpą laiką ir didelėse kančiose. Todėl vyrams būtina kuo daugiau žinoti apie savo sveikatą ir rūpintis šio susirgimo prevencija.“
Kur slypi vyriškumo esmė
Sėklidės –  vyro reprodukcinės liaukos, esančios odos maišėlyje – kapšelyje. Jos gamina ir brandina vyriškąsias lytines ląsteles – spermatazoidus ir produkuoja lytinius hormonus, kurie apsprendžia vyriškumo požymius: plaukuotumą, balso tembrą, barzdos bei ūsų augimą ir kt. Sveikos sėklidės yra nedidelės, maždaug graikinio riešuto dydžio, kiaušinio formos, vidutiniai kietos, tolygios glotnios struktūros. Vidutinis vienos ilgis apie 4,5 cm, plotis 2-2,5 cm, storis 2,5-3 cm. Sveria apie 15-25 g., sudarytos iš daugybės kanalėlių, pertvarų, kraujagyslių, nervų. Iš kiekvienos sėklidės išeina daug kanalėlių, kurie virsta vingiuotais latakėliais, sudarydami virš sėklidės esantį sustorėjimą – priedėlį. Iš jo išeina stambus sėklinis virželis, kuris atsiveria į šlapinimosi kanalą.
Paprastai berniukai jau gimsta su nusileidusiomis į kapšelį sėklidėmis. Tai įvyksta dar motinos įsčiose. Tačiau pasitaiko, jog gimus viena arba abi sėklidės dar nebūna savo vietoje. Viena iš mamos pareigų – įsitikinti, kad kapšelyje čiuopiasi du kiaušinėliai. Nepakanka pasikliauti gydytoju akušeriu, kuris vaikui gimus pasakė, kad viskas yra gerai, arba šeimos gydytoju, kuris gali ir neatkreipti dėmesio į šį dalyką. Nenusileidusi sėklidė pasitaiko neretai – maždaug 1 iš 100 berniukų. Priežastis dažniausiai lieka nežinoma, nors įtariama, kad tai gali būti dėl vyriško hormono deficito arba pačios sėklidės anomalijos. Ar berniukui reikės operacijos, gali nuspręsti tik vaikų gydytoja surologas, nes kartais čiuopiant specialsitui, paaiškėja, kad sėklidė yra nusileidusi, tik labai paslanki. Kilus bent menkiausiam įtarimui, būtina vaikų gydytojo urologo konsultacija, nes tai – ne tik rimtas signalas dėl pavojaus vyriškumui, poilnaverčiam vaisingumui, bet ir daugiau kaip 10 kartų didesnė sėklidžių vėžio grėsmė. Jei sėklidės nenusileidžia iki 1 metų (nors ir retai, bet kartais tai įvyksta savaime), reikia operuoti. Kai kuriose šalyse skaitoma, kad tai padaryti reikia iki  pusės metų, bet išoperavus iki dvejų metų amžiaus, sėklidžių funkcija nenukenčia. Tie dalykai labai svarbūs berniuko ateičiai, nes atlikus operaciją laiku (kartais ir papildomai paskyrus gydymą hormonais), kaip teigia moksliniai tyrimai, pagerėja vaisingumo prognozė ir sumažėja vėžio rizika. Jeigu neišoperuojama iki dvejų metų, sėklidė atrofuojasi, sunyksta, nebeatlieka savo funkcijų – nebegamina nei vyriškojo hormono, nei spermatozoidų. Jeigu tokia situacija pastebima tik vyrui jau suaugus, būtina jį tirti ir stebėti dėl galimo sėklidės vėžio, o esant reikalui, operuoti.
Pirmieji ligos signalai
Dažnas ligonių ir jų artimųjų klausimas: kiek laiko praeina nuo onkologinės ligos pradžios iki pirmųjų jos simptomų? „Labai sudėtinga pasakyti, kada ir kodėl žmogaus organizme pradeda vystytis vėžys. Pirmieji pakitimai sėklidėse dažniausiai visiškai nepastebimi, ir mes nežinome, kiek laiko jie tokie išlieka, per kiek laiko išauga toks augliukas, kurį  galima apčiuopti,“ – sako gydytojas. – Vyras gali jausti sunkumą, tempimą, netgi menką maudimą kapšelyje, ir jeigu į tuos dalykus nekreipia dėmesio, gali praeiti gerokas laiko tarpas, kol jis pajus akivaizdžius sėklidės vėžio požymius, tai yra, pastebės padidėjusį, patinusį kapšelį, apčiuops sėklidės paviršiaus nelygumus.“
Esama atvejų, kai galima iš anksto įtarti didesnę susirgimo sėklidės vėžiu  riziką. Be jau minėtos nenusileidusios sėklidės dar yra šeiminis polinkis bei įvairūs įgimti sindromai. Vienas plačiausiai žinomų – chromosominis defektas – Klainfelterio sindromas. Tai genetinė liga, kai vyro chromosomų rinkinys ne XY, kaip turėtų būti, bet XXY – yra papildoma X chromosoma. Tokio žmogaus organizmas gamina per mažai vyriškųjų hormonų, dėl to vyras yra padidėjusiomis krūtimis, mažomis sėklidėmis, nevaisingas ir turi didesnę riziką susirgti sėklidžių vėžiu.
Yra ir vėžį sukeliančių cheminių faktorių. Nuo seno žinoma, kad tai – kaminkrėčių liga, vadinasi, kontaktas su dervomis skatina vėžio atsiradimą. Dabar esama nuomonių, kad sėklidžių vėžį gali sukelti ir mobilieji telefonai, nešiojami džinsų kišenėje. „Nors rimtų mokslinių studijų šia tema kol kas neteko aptikti, tačiau mano nuomone, elekromagnetinės bangos gali nepalankiai veikti sėklides, todėl aš to daryti nerekomenduočiau,“ – sako gyd. R. Tyla.
Kol vyrai suauga, jiems dažnai kyla poreikių įtvirtinti savo vyriškumą tam tikrais poelgiais, kurie neretai nėra naudingi sveikatai. Ekstremalus, grubus sportas, įvairios traumos dėl neatsargaus, o neretai – tyčinio spardymosi gali sužaloti berniuką. Ar trauma gali tapti vėžio priežastimi? Gydytojo nuomone, jeigu berniukas gavo kamuoliu į kapšelį žaisdamas, po spyrio kapšelis sutino, skaudėjo, būtina kreiptis į gydytojus. „Nereikia pro pirštus žiūrėti į jokius sveikatos sutrikdymus. Žinotina, jog sveika sėklidė taip lengvai neplyšta. O jeigu taip atsitinka, kad dėl tokių traumų plyšo, būtina rimtai tirti, nes plyšimas gali reikšti, kad ji gali būi jau pakenkta dar nepastebėto vėžio. Jeigu po traumos atsiranda ir išlieka didėjantis guzas, jį irgi būtina nuodugniai tirti,“ – akcentuoja gydytojas. – Bet koks ne vietoje atsiradęs guzas turi paskatinti kreiptis į gydytojus, o  sunkumo jausmas, skausmingumas, nors ir neskaudamas, tačiau apčiuopiamas mazgelis, kurio anksčiau nebuvo kapšelyje – tai rimti signalai.“ Kaip ir kada pastebimi pirmieji sėklidžių vėžio požymiai, labai priklauso nuo visuomenės išsivystymo ir kultūros lygio. Vakarų šalyse sėklidės vėžys dažniausiai nustatomas pačiam žmogui apčiuopus mazgelį, o pas mus neretai į medikus kreipiamasi tik tuomet, kai vėžys išauga, išbujoja ir išplinta po organizmą.
Mažas mazgelis – dideli pavojai
Medicina skiria keletą sėklidžių vėžio histologinių tipų. Vieni gydomi lengviau, kiti – sunkiau.
„Sėklidžių vėžio tipą ir jo pavojingumo laipsnį galima nustatyti tik operacijos metu ištyrus audinio gabalėlį. Skirtingai nuo kitų organų, sėklidės biopsija negalima, nes dėl to tyrimo vėžinės ląstelės gali išplisti po organizmą nespecifiniais keliais. Tuomet ligą būtų labai sunku, o tai net ir neįmanoma, sutramdyti,“- sako gydytojas R. Tyla.
Piktybiškumas nustatomas tiriant jau pašalintą auglį, ir nuo jo tipo nemažai priklauso gydymas bei pasveikimo tikimybė. Jeigu vėžys jau išplitęs (metastazavęs), pasveikimo tikimybė neviršija 50 proc. Laimei, tai pasitaiko ne taip jau dažnai. Vienok, dėl informacijos stokos, o dažniau – dėl atsainaus vyrų požiūrio į savo sveikatą, negebėjimo arba nenoro pažinti savo organizmą ir jo pokyčius, tokių dalykų neišvengiama. Svarbu, kokioje susirgimo stadijoje žmogus pradedamas gydyti. Jeigu jau sėklidėje yra didžiulis auglys, vėžys yra išplitęs ir pilvo ertmėje, tarpuplautyje ir kituose organuose. Sėklidžių vėžys turi specifinius plitimo kelius. Jis plinta į vadinamo retroperitoninio – užpilvaplėvinio – tarpo limfmazgius, esančius netoli inkstų, žarnų pasaito. Kitas specifinis plitimo kelias – į tarpuplaučio limfmazgius. Jeigu juose randama metastazių, tai reiškia vieną iš blogesnių prognozių.
Pasitaiko ir tokių retų atvejų, kai sėklidės vėžio ląstelės  pirmiausia išplinta į pilvo, tarpuplaučio ertmes, ir tik tada pradeda formuoti auglį sėklidėje. Reikia žinoti, kad šis vėžys vystosi gana greitai, agresyviai, todėl aptikus sėklidės pakitimus, netgi sukilus nerimui, reikia nedelsiant eiti pas gydytoją. Gydytojas vien tik pačiupinėjęs, ne visada nustatys diagnozę. Pasitelkiami tam tikri laboratoriniai tyrimai, echoskopija. Pirmiausia – biocheminis kraujo tyrimas. Tiriami trys pagrindiniai hormonai: alfaetaproteinas, žmogaus choriongonadotropinas ir laktadehirdrogenazė, kurių padidėjimas gali rodyti sėklidės vėžį. Tai nėra 100 proc. specifiški tyrimai, esant įtarimui, atliekami specifiniai ultragarso, kompiuterinės tomografijos tyrimai.
Sėklidžių funkcija – vyriško hormono testosterono sintezė ir lytinių ląstelių, užtikrinančių vaisingumą, gamyba ir brandinimas, todėl jų susirgimai – didelis pavojus vyriškumui ir vaisingumui. Kadangi šio organo funkcija tokia svarbi, gamta vyrui padovanojo dvi sėklides. Pasitaiko retų atvejų, kai vėžys aptinkamas abiejose sėklidėse, tada su vyriškumu tenka atsisveikinti. Vieną dėl ligos pašalinus, nuo chemoterapijos, spindulinio gydymo gali nukentėti ir antroji. Jeigu lieka viena sveika sėklidė, ji pagamina pakankamai hormonų ir spermos, vyras išsaugo lytinį pajėgumą.  Žinoma, tam tikram – gydymosi –  laikui, šios funkcijos sutrinka. Todėl prieš šalinant vieną sėklidę, gydytojai suteikia pacientui visą informaciją apie ligos eigą, gydymą ir pasekmes.
Pamokėlė vyriškumo išsaugojimui
Kaip taisyklingai apsičiupinėti savo sėklides? Gydytojas R. Tyla pataria: „Kiekvienas vyras turėtų kartą per mėnesį po šilto dušo, šiltame kambaryje, atsipalaidavęs, šiltais pirštais švelniai, nespausdamas apsičiupinėti savo sėklides. Nei šaltas kambarys, nei šalti pirštai netinka, nes sėklidės traukiasi, kyla į viršų. Sveikos sėklidės turėtų būti glotniu, lygiu paviršiumi, neskausmingos. Šalia apčiuopiamas sėklidės prielipas yra šiek tiek jautresnis. Jeigu jaučiate bent kokį nelygumą, gumburėlį, juo labiau – maudimą, sunkumą, būtinai kreipkitės į šeimos gydytoją arba į gydytoją urologą. Nesidrovėkite. Užleisti, metastazavę, išplitę vėžiai net ir geriausius gydytojus onkologus priverčia pakelti rankas. Tokiu atveju nepadeda nei chemoterapija, nei švitinimas. Geriau atvykus konsultacijai išgirsti, jog nėra pagrindo jaudintis, negu rizikuoti savo vyriškumu, sveikata ir netgi… gyvenimu. “

Gyd. Ramūnas Tyla Medikamentinis šlapimo nelaikymo gydymas

Autorius:
Gyd. Ramūnas Tyla, Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos, Urologijos centras. Antiaging- urologijos ginekologijos onkologijos klinika.
Šlapimo nelaikymas yra dažnas sutrikimas. Įvairaus laipsnio šlapimo nelaikymu skundžiasi net trečdalis darbingo amžiaus moterų. Vyrus ši negalia pažeidžia iki dešimties kartų rečiau. Ypatingą sergančiųjų šlapimo nelaikymu grupę sudaro slaugos ir palaikomojo gydymo įstaigų pacientai; daugiau nei pusė jų kenčia dėl šlapimo nelaikymo. Šlapimo nelaikymas yra didžiulė žmogaus socialinė problema, galinti sukelti depresiją, menkavertiškumo pojūtį, visuomeninio gyvenimo baimę ir daugelį kitų psichologinių negalių. Šlapimo nelaikymas sutrikdo fizinę ir darbinę žmogaus veiklą. Finansinė šio sutrikimo našta žmogui taip pat yra nelengva – sauskelnėms ir įklotams kartais tenka išleisti reikšmingą mėnesinio uždarbio dalį. Žmonės dažnai gėdijasi apie šlapimo nelaikymą prasitarti net savo gydytojui. Dabar skubos šlapimo nelaikymą galima ne tik palengvinti, bet ir visiškai išgydyti, todėl labai svarbu, kad gydytojai aktyviai klaustų pacientų apie šį dažną sutrikimą.

Šlapimo nelaikymo priežastys ir tipai

Dažniausiai sutinkamos šlapimo nelaikymo priežastys yra šios: atrofiška šlaplės ir makšties gleivinė (moterims po menopauzės), padidėjusi vyrų priešinė liauka arba priešinės liaukos operacijos pasekmė, susilpnėję tarpvietės raumenys, tam tikrų vaistų (antihistamininių, anticholinerginių preparatų, kalcio kanalų blokatorių ir kt.) nepageidaujamas poveikis, daugkartiniai bei komplikuoti gimdymai, obstipacija, šlapimo takų infekcija, cukrinis diabetas ir daugelis kitų būklių. Pagal šlapimo nelaikymo pasireiškimo būdą išskiriami keli tipai.
įtampos šlapimo nelaikymas pasireiškia fizinio krūvio metu (kosint, juokiantis), kai epizodiškai padidėjantis intraabdominalinis slėgis padidina ir šlapimo pūslei tenkantį spaudimą. Dėl anatomijos ar hormonų pokyčių susilpnėję šlapimo pūslės raukas bei dubens diafragmos raumenys nebesulaiko šlapimo pūslėje.
Skubos šlapimo nelaikymas diagnozuojamas tuomet, kai noras šlapintis kyla esant nevisiškai prisipildžiusiai šlapimo pūslei. Šiam tipui priskiriamas ir hiperaktyvios šlapimo pūslės (HŠP). sindromas. Literatūros duomenimis, net iki šeštadalio suaugusiųjų ir apie trečdalis pagyvenusių žmonių serga šia liga. HŠP etiopatogenezės svarbiausiu veiksniu laikomas šlapimo pūslės raumenų jaudrumo ir pogleivio išskiriamų neuromediatorių (acetilcholino, ATF, glutamato ir kt.) disbalansas (1). Kliniškai HŠP pasireiškia staigiu sunkiai numaldomu poreikiu šlapintis, dažnu šlapini-musi (daugiau nei 12 kartų per dieną) ir nikturija (šlapinimasis dažniau nei 2 kartus per naktį). Dažnai dalis šlapimo nuteka dar žmogui nespėjus pasiekti tualeto. Toks šlapimo nelaikymo tipas šmaikščiai buvo pavadintas „rakto spynoje sindromu”, leidžiančiu numanyti, kur skubančiam į tualetą žmogui gali nutikti nelaimė.
Perpildymo šlapimo nelaikymas pasireiškia nuolatiniu šlapimo tekėjimu iš perpildytos šlapimo pūslės. Pastaroji dažniausiai perpildoma esant apatinių šlapimo takų obstrukcijai.
Funkcinis šlapimo nelaikymas diagnozuojamas tuomet, kai šlapimas nesulaikomas dėl fizinės ar psichinės negalios, neleidžiančios ligoniui laiku pasiekti tualeto.

Šlapimo nelaikymo gydymas

Šlapimo nelaikymas gali būti koreguojamas keičiant gyvensenos būdą, optimizuojant mitybos įpročius, atliekant specialias mankštas, skirtas šlapimo pūslės bei dubens diafragmos raumenims treniruoti. Deja, dažnai vien tokių minimalių priemonių nepakanka, todėl papildomai pasitelkiamas medikamentinis gydymas. Chirurginės intervencijos padeda kai kuriais atvejais, kai šlapimo nelaikymo nepavyksta koreguoti konservatyviomis priemonėmis.

Medikamentinis šlapimo nelaikymo gydymas

Medikamentinis gydymas veiksmingiausias vyraujant skubos šlapimo nelaikymo tipui. Dažniausiai šiam sutrikimui gydyti skiriama anticholinerginių preparatų. Jie yra acetilcholino antagonistai, todėl blokuoja šio neuromediatoriaus, nulemiančio šlapimo pūslės susitraukimus, veiklą. Visi anticholinerginiai preparatai (oksibutininas, tolterodinas, trospio chloridas, darifenacinas, solifenacinas) veikia ne tik šlapimo pūslės, bet ir kitų organų sistemų muskarininius lygiųjų raumenų receptorius, todėl daliai pacientų pasireiškia burnos, akių džiūvimas, neryškus matymas, galvos skausmai, obstipacijos. Literatūros duomenimis, anticholinerginius preparatus gerai toleruoja iki 80 proc. pacientų. Dalis vaistų sukeltų nepageidaujamų poveikių gali būti nesunkiai kompensuojami -šviesią dieną nešiojami saulės akiniai sumažins akių dirginimą, kramtomoji guma užtikrins gausesnę seilių liaukų sekreciją, šiltesniu metų laiku derėtų vengti kūno perkaitimo, gausesnis skaidulinis maistas neleis užkietėti viduriams.
Vienas iš anticholinerginių vaistų-ketvirtinis notropanolio amonio darinys trospio chloridas (Spasmed) – užima tam tikrą vietą šlapimo nelaikymui gydyti skirtų vaistų gretose. Trospio chloridas pasižymi didesniu afinitetu muskarininiams M, ir M, receptoriams (afiniteto konstanta pKi = 9,2 ir 9,3 atitinkamai M 7 ir M, receptoriams; pagal Ikeda ir kt., 2002), palyginti su kitais anticholinerginiais preparatais, skirtais hiperaktyviai šlapimo pūslei gydyti.
Dauguma klinikinių tyrimų rodo, kad trospio chloridas veiksmingai mažina HŠP simptomus. Dviejų didelių multicentrinių tyrimų (atsitiktinių imčių dvigubai akli placebu kontroliuojami tyrimai, kuriuose dalyvavo daugiau nei 1100 pacientų) metu nustatyta, kad 20 mg 2 k./d. trospio chlorido per dvylika savaičių reikšmingai sumažino šlapinimosi dažnį, skubos šlapimo nelaikymo epizodų skaičių, padidino šlapinimosi metu išskiriamo šlapimo kiekį, pagerino gyvenimo kokybę; teigiamas vaisto poveikis pasireiškė jau pirmąją vaisto vartojimo savaitę (2,3).
Trospio chloridas yra hidrofilinis vaistas, todėl nepereina hematoencefalinio barjero ir nepasižymi centriniu anticholinerginiu poveikiu. Diefenbach ir kt. atlikto atsitiktinių imčių dvigubai aklo placebu kontroliuojamo tyrimo duomenimis, skirtingai nuo kitų anticholinerginiu preparatų, trospio chloridas neturėjo neigiamo poveikio nei pacientų miego struktūrai, nei kognityvinėms funkcijoms (2). Herberg ir Fusgen ištyrė anticholinerginiu vaistų poveikį žmogaus orientacijai, koncentracijai, dėmesingumui, motorinei koordinacijai ir nustatė, kad trospio chloridas mažiausiai neigiamai paveikė pacientų dėmesingumą (4). Derėtų atkreipti dėmesį, kad vyresnio amžiaus žmonės dažnai skundžiasi sumažėjusią dėmesio koncentracija, taigi trospio chloridas suteikia galimybę spręsti šlapimo nelaikymo problemą, nesukeliant rizikos pabloginti paciento kognityvines funkcijas.
Antroji ypatinga trospio chlorido savybė susijusi su šio vaisto apykaita organizme. Trospio chloridas yra vienintelis anticholinerginis vaistas, kurio metabolizme nedalyvauja citochromo 450 sistema. Tai aktualu gydant vyresnio amžiaus pacientus, kurie nuo įvairių terapinių ligų neretai vartoja keleto citochromo 450 sistemos metabolizuojamų vaistų: ketokonazolio, fluoksetino, amiodarono, ciprofloksacino, gliukokortikoidų eritromicino ir daugelį kitų (5). Trospio chlorido didesnė dalis iš organizmo pasišalina nepakitusi pro inkstus, likusi vaisto dalis metabolizuojama kepenyse, dalyvaujant fermentams esterazėms. Todėl trospio chloridas pasižymi mažesne nepageidaujama vaistų tarpusavio sąveikos rizika (6).

Apibendrinimas

Šlapimo nelaikymas vargina nemažai vyresnio amžiaus pacientų. Pirmiausia nukenčia jų gyvenimo kokybė, o negydant galimos ir kitos komplikacijos. Reikėtų atminti, kad net 8 iš 10 šlapimo nelaikymu sergančiųjų galima pagydyti. Gydytojas, atsižvelgdamas į paciento būklę, gali paskirti tinkamiausią medikamentinį gydymą. Medikamentinis gydymas efektyviausias sergantiesiems skubos šlapimo nelaikymu. Ketvirtinis anticholinerginio poveikio vaistas trospio chloridas (Spasmed), vartojamas po 15 mg 2-3 k./d. (paros dozė – 45 mg), veiksmingumu nenusileidžia kitiems šios grupės vaistams ir pasižymi keletu išskirtinių savybių – itin maža nepageidaujamos vaistų sąveikos rizika, nepereina hematoencefalinio barjero bei nepablogina CNS funkcijų. Šios savybės leidžia plačiau vartoti trospio chloridą vyresnio amžiaus pacientams, varginamiems skubos šlapimo nelaikymo, gydyti.

Literatūra

Christopher Chappie and Anand Patel. Botulinum Toxin—New Mechanisms. New Therapeutic Directions? European Urology, Volume 49. Issue 4, April 2(106, Pages 606-61)8.
Zinner N, Gittelman M, Harris R, Susset J, Kane-los A. Aucrbach S. Trospium chloride improves overactive bladder symptoms: a multiccntcr pase 111 trial. Journal of Urology. 2004 Jim; 17 1(6 Pt l):2311 5.
Rudy D. Cline K, Harris R. Goldberg K. Dmochowski R. Multiccntcr phase III trial studying trospium chloride in patients with overactive bladder. 2006-02, Urology.,
67(2):275-80.
Diefenbach K, AroldG, Wollny A, Schwantes U, Hasel-mann J, Roots I. Effects on sleep of anticholinergies used for overactive bladder treatment in healthy volunteers aged > or = 50 years. BJU Int. 2005;95:346-349. Hcrberg KW. Fusgen I. Effect of trospium chloride. oxybutynin—HC1, and propivcrine-HCl on traffic related performance with respect of safety. Geriatric Forschung. 1997;7:77.
http://www.fda.gov/cder/drug/drtiglnteractions (U.S. Food and Drug Administration). Peržiūrėta 2008 02 18.

Slapimo nelaikymas

Straipsnio šaltinis : www.buksausas.lt

APIE HEMATOSPERMIJĄ – vyrams ir jų moterims, Urologas RAMŪNAS TYLA

Ramūnas Tyla

Urologas RAMŪNAS TYLA

VULSK Urologijos Centras

Antiaging – urologijos ginekologijos onkologijos klinika

Hematospermija vadinama būklė, kuomet spermoje nustatoma kraujo priemaiša. Pacientas dažniausiai pats aptinka prezervatyve ar naktinių poliucijų metu išsiskyrusio rusvos ar rausvos spalvos ejakuliato atspalvį, kartais su tamsiai rudos spalvos krešuliukais. Dažnai tai vienkartinis epizodas, tačiau gali ir pasikartoti; paprastai išnyksta savaime. Tai nėra labai reta būklė, tačiau tikslus hematospermijos dažnis nežinomas, vien todėl, kad ne kiekviena spermos porcija atidžiai apžiūrima; manoma, kad hematospermija pasitaiko 1 iš 500-5000 pacientų.

Hematospermija lytiškai subrendusiam vyrui galima bet kuriuo amžiaus tarpsniu, tačiau dažniausiai pasireiškia tarp 25 ir 40 m.amžiaus, bei virš 50 m. amžiaus. Normalu, kad kraujo pasirodymas spermoje sukelia vyrui didesnį ar mažesnį nerimą, tačiau šis simptomas iš tiesų labai RETAI yra rimtos ligos pranašas. Nepaisant to, specialisto konsultacija būtina.

PRIEŽASTYS                                                                                Vyro reprodukcinę sistemą sudaro daugybė organų: spermatozoidai gaminami sėklidėse, iš kur sėkliniais latakais keliauja iki sėklinių pūslelių ir prostatos – organų, gaminančių spermos (ejakuliato) skystąjį komponentą – terpę, leidžiančią spermatozoidams išlikti gyvybingiems ir veikliems. Esant stimuliacijai, sperma iš sėklinių pūslelių toliau keliauja ejakuliaciniais latakais ir ties sėkliniu gumburėliu patenka į užpakalinę šlaplės dalį, kol tarpvietės raumenų nevalingų susitraukimų dėka šlaplės kanalu išstumiama į išorę. Kraujavimas gali atsirasti dėl bet kurio iš paminėtų organų pažeidimo. Priklausomai nuo kraujavimo vietos, laiko ir trukmės, pastebimas didesnis ar mažesnis homogeniškas spermos nusidažymas rausvai, rusvai iki rusvai juodo atspalvio arba tik kraujo krešuliukai spermoje.

Dažniausia hematospermijos priežastis vyrams iki 40 m. amžiaus – sėklidės prielipo, sėklinių pūslelių, prostatos uždegimas. Ši priežastis nustatoma iki 75 proc. atvejų. Uždegimą gali sukelti virusinė, bakterinė, grybelinė ar parazitinė infekcija. Jaunesniems vyrams dažnesnė ir trauminės kilmės hematospermija; tarpvietės, lytinių organų trauma gali pasibaigti ne tik motociklininko “skrydis”, bet ir seksualinių žaidimų kulminacija. Vyrams virš 50 m. amžiaus hematospermiją dažnai sąlygoja prostatos hiperplazija, kalcifikatai, cistos, išsiplėtę šlaplės ar šlapimo pūslės kaklelio venos. Negalima pamiršti ir piktybinių susirgimų – jaunesnius vyrus būtina patikrinti dėl sėklidžių, o vyresnius nei 45 m. amžiaus – dėl prostatos vėžio. Reta hematospermijos priežastis – sėklinių pūslelių vėžys, amiloidozė, urogenitalinės sistemos tuberkuliozė. Dėl padidėjusio arterinio kraujospūdžio ar kraujo krešėjimo sutrikimų taip pat galima epizodinė kraujo priemaiša ejakuliate. Aprašyti atvejai, kuomet hematospermija pasitaiko po ilgos seksualinės abstinencijos, dėl kasdienės masturbacijos, nutraukto lytinio akto. Nenustačius kraujavimo priežasties, konstatuojama idiopatinė hematospermija.

JEI SUSIRUOŠĖTE PAS GYDYTOJĄ                                         Jei susiruošėte pas gydytoją, būkite pasiruošę atsakyti į keletą klausimų, kuriuos jis veikiausiai užduos, siekdamas tiksliai išsiaiškinti jūsų susirgimo priežastis, pobūdį ir pasekmes, paskirti tinkamus tyrimus ir gydymą.          Pagalvokite, kiek kraujo ejakuliate matėte – ar visas turinys buvo raudonas, ar tai tik keletas krešulių? Kada pastebėjote kraują? Ar tai pirmas epizodas, o gal kraujo pastebėdavote ir anksčiau? Ar pats galite susieti šį kraujo pasirodymą ejakuliate su kokia nors priežastimi? Gal prieš tai turėjote tarpvietės ar  lytinių organų traumą? Ar, be hematospermijos, yra dar kokių nors jus varginančių simptomų? Gal tai skausmingas šlapinimasis, skausminga ejakuliacija, gal patinęs ir skaudantis kapšelis, pakilusi kūno temperatūra? Būkite pasiruošę atsakyti į šiuos ir keletą panašių klausimų.

Svarbu atskirti tikrąją hematospermiją nuo pseudohematospermijos, kurią gali imituoti kraujavimas iš makšties lytinių santykių metu, gimdos ar gimdos kaklelio vėžys, kraujavimas iš tiesiosios žarnos po analinio lytinio akto. Siekiant patvirtinti tikrąją hematospermiją, rekomenduojamas „prezervatyvo testas“, kai tiriamas ejakuliatas iš prezervatyvo, o kraujas ant jo išorės lengvai pastebimas.

Išklausęs jūsų nusiskundimus ir išgirdęs atsakymus į dominančius klausimus, gydytojas jus apžiūrės, kad galėtų nuodugniai įvertinti galimus išorinių lytinių organų pakitimus. Gali būti, kad jums reikės atlikti digitalinį rektalinį prostatos tyrimą (apčiuopti prostatą per tiesiąją žarną). Dėl galimų pokyčių šlapime atliekamas bendras, o kartais ir bakteriologinis šlapimo tyrimas. Tikslinga patikrinti kraujo krešėjimo parametrus.  Jei gydytojas manys esant reikalinga, jums gali būti pasiūlyta atlikti urogenitalinės sistemos organų echoskopinį tyrimą, taip pat ir transrektalinę prostatos echoskopiją. Jei hematospermijos epizodai kartojasi, jei kartu nustatoma kraujo priemaiša šlapime, gydytojas gali pasiūlyti atlikti endoskopinį šlaplės ir šlapimo pūslės tyrimą, siekiant patikrinti, ar nesergate šlapimo pūslės vėžiu. Vyresnio amžiaus pacientui atliekamas laboratorinis PSA (prostatos specifinio antigeno) tyrimas, po kurio gali būti pasiūlyta punkcinė prostatos biopsija, siekiant atmesti prostatos vėžį. Dėl įtariamo piktybinio susirgimo galima ir analogiška sėklinių pūslelių biopsija. Dubens organų kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija dėl hematospermijos atliekama labai retai.

O KAS TOLIAU?

Akivaizdu, kad hematospermija gali atsirasti dėl daugelio skirtingų priežasčių. Jei priežastis paaiškėja besanti urogenitalinių takų uždegimas, pacientui skiriamas gydymas antibiotikas – gydytojo nuožiūra arba pagal bakteriologinio tyrimo rezultatus. Antibakterinio gydymo trukmę paprastai lemia uždegimo lokalizacija ir apimtis. Papildomai gali būti skiriama nesteroidinių priešuždegiminių vaistų, ypač jei pacientą vargina skausmai. Prostatos ar sėklinių pūslelių cistos gali būti punktuojamos dienos chirurgijos stacionare. Onkologinio susirgimo atveju, priklausomai nuo ligos, galima taikyti operacinį, spindulinį arba chemoterapinį gydymą. Traumos atveju paprastai rekomenduojamas tausojantis režimas, susilaikymas nuo lytinių santykių. Idiopatinė hematospermija (kuomet tiksli priežastis nenustatoma) traktuojama kaip nei sveikatai, nei gyvybei grėsmės nekelianti, savaime praeinanti būklė, kurios gydyti nereikia; paciento paprašoma tiesiog atidžiau stebėti savo organizmą, atkreipti dėmesį, ar kraujavimas nesikartoja, ar neatsiranda papildomų simptomų. Idiopatinė hematospermija nekelia grėsmės paciento seksualinei partnerei.

Gydytoja Virginija Paliulytė atsako į klausimus

Klausimas: Laba diena, Pries 2 savaites turejau nesaugiu lytiniu santykiu,vyras man baige ant pilvo ir krutines ir po 1,5 savaites nuo siu santykiu mane labai keistai isbere butent pilvo,krutines srityse truputi ant kaklo ir ranku,berimas tarsi iskilusiomis,paraudusiomis dememis pakasius jos pleiskanoja siek tiek nors ju neniezti.Labai bijau.Ar tai gali buti lytiskai plintanti liga?kokius tyrimus darytis? labai aciu

Atsakymas: Is tikruju, tai reiketu parodyti tas demes dermatologui. Dauguma lytiniu keliu plintanciu ligu berimu nesukelia, ypac tose vietose, kur kontaktavo tik sperma. Jei nejauciate nieko blogo makstyje, manau, kad berimai – tik odos reakcija i sarmine spermos sudeti. Bet specialistui berimus parodykit.

Klausimas: laba diena,jau apie menesi laiko mas skauda pilvo apacia,bet kaj pradeda skaudet vos galiu pajudet.esu gimdziusiu bet pries metus su biskiu.dirbau stipru fizini darba kelnojau svorius ,o darbas saltije.gal galetumet patart ka reiketu daryti?lankytis pas gyditojus ne labai megstu.

Atsakymas: Nors ir nelabai megstate, bet apsilankyti reiketu, nes visiskai neaiski skausmu priezastis, todel ir neaisku, ka turetume gydyti. Siulau nedelsti.

Klausimas: Laba diena. pries beveik 2 metus po cezario pjuvio gime mano dukryte. pati maitinau 3 menesius, pirmosios menesines pasirode kai dukrai buvo jau metai. pirma menesi susirgau, sekanti karta menesinem sirgau po pusmecio, ir tada sirgau 4 menesius labai reguliariai, ir va dabar jau trecia savaite veluoja menesines, bet ta diena kai turejau susirgt skaudejo pilvo apacia, kaip pries susergant. su vyru saugomes prezervatyvais, bet pora kartu praeita menesi teko naudotis nutrauktu lytiniu aktu, ir lyg ir viskas gerai, nors aisku tikimybe pastot buvo, bet dariausi nestumo testa, jis buvo neigiamas. ar butina eit pas gydytoja, ar galiu toliau ramiai laukt menesiniu? ar darytis dar viena testa?

Atsakymas: Patarciau pakartoti dar karta testa, jei jis neigiamas, kreipkites i gydytoja

Klausimas: Sveika. Man jau visa savaite teplioja raudonu, sviesiai raudonu ar rudu krauju. Visa tai prasidejo nuo spalio 28, menesines gana reguliaros, prasideda kekvieno menesio 3 ar 4 diena, bet si karta jos nepasirode ir man vis dar teplioja. Man taip dar nera buve. Pirmosios menesines prasidejo pries 4 ar 5 metus, dabar man 17. As dar neismylejau ir nemanau kad kitaip galejau pastoti nes glamonejantis su vaikinu sperma nepaliete maksties. Kas man galetu buti? Ar vertetu kreiptis i daktara ir ar vertetu pasidaryti nestumo testa?

Atsakymas: Jei nebuvo tikrų lytinių santykių, spermos patekimo į makštį galimybė labai menka. Jūsų amžiuje gali būti anovuliacinių ciklų, t.y. kai neįvyksta ovuliacija, būna nereguliarių pakraujavimų ar užsitesusių mėnesinių. Kartais tokius patepliojimus sukelia funkcinės kiaušidžių cistos, kurios sutrikdo hormonų pusiausvyrą; kartais tokių pakraujavimų priežastis gali būti gimdos ar gimdos kaklelio polipai, nėštumas, negimdinis nėštumas ir pan. Tikrąją priežastį galima pasakyti tik apžiūrėjus. Siūlyčiau pasitikrinti.

Klausimas: Sveiki miela gydytoja, noreciau jums uzduoti klauimu ir ne viena. Pirma vaikeli ilgai planavom, bet savaime pastoti neisejo, pirmagimio susilaukem tik po stimuliacijos. Dabar vel pasijutau nescia, vaisiui jau 6 sav., vaikas neplanuotas nes niekada nesitikejau, kad galiu pastoti savaime, menesines uzvelavo, ramumo delei nusipirkau testa brangiausia bet jis nestumo neparode ( savaite po men. uzvelavimo ), nekreipiau demesio, nes menesines ir taip pastoviai nereguliarios. viena vakara apsivemiau, galvojau, kad skrandis sustreikavo ir isgeriau cerukalio tablete, tikrai negalvojau, kad nescia. bet kai kt ryta vel pasidariau testa jis parode nestuma, labai issigandau, nes nezinodama, kad esu nescia naudojau antibiotikus purskiamus i gerkle bioparox, paracitamoli, plius dar gimtadienis ispuole tai ir alhogolio neisvengiau, na ir jau mineta cerukali 1 tablete, ir dar ibumax 400. Sakykit ar labai pakenkiau savo vaikuciui, labai pergyvenu del apsigimimu, nes visi sie ivykiai vyko butent 6 savaite. 1 vaikas turi PPD, nereiksminga, mane baimina jog pirma nestuma taip visko saugojaus ir tai PPD, o dabar ir alhogolis ir vaistai, tai koks tas vaikelis bus. Labai prasau atsakykite man, aciu.

Atsakymas: Pirmiausiai sveikinu dėl nėštumo! Iš tikrųjų, tai niekas Jums neatsakys, ar Jūsų vartoti vaistai ir alkoholis turės kokios nors įtakos vaisiui. Pirmomis nėštumo savaitėmis galioja principas: viskas arba nieko, t.y. arba įvyksta persileidimas, jei kažkokie veiksniai pakenkė, arba nieko neįvyksta. Tačiau jau nuo 5-6sav. pradeda formuotis visi organai, ir tas principas nebegalioja. Jūsų vartoti vaistai nėra labai kenksmingi, nes reikalui esant mes juos skiriam ir nėštumo metu. Taigi, aš manau, kad nereikia dabar užsiimti savigrauža, nes mes dažnai net nenumanom, kokią įtaką daro visa išorinė aplinka, užterštumas, virusai ir pan., todėl Jūsų “nuodėmės” labai menkos. Kad būtų ramiau, galite nėštumo metu atlikti PRISCA I ir PRISCA II tyrimus dėl galimų apsigimimų rizikos ir pasikonsultuoti su genetikais apie 13-20sav.

Medikamentinė inkstų vėžio terapija teikia vis daugiau vilčių, dr. Albertas Ulys

Inkstų vėžio simptomai

•  Dažnai pirmasis inkstų vėžio simptomas yra kraujas šlapi me. Kraujo šlapime kitą dieną gali ir nebebūti, vėliau vėl atsirasti. Kraujuojant gali susiformuoti kraujo krešuliukai ir sukelti skaus mingus šlapimtakio ar šlapimo pūslės spazmus.

•  Kartais juosmens srityje, kur yra inksto navikas, gali būti jaučiamas bukas skausmas, čiuopiamas gumbas. Gali varginti karščiavimas, bendras silpnumas, kartais netenkama kūno svorio.

•  Panašūs simptomai gali būti ir sergant inkstų uždegimu, inkstų ar šlapimo pūslės akmenlige, todėl bet kokiu atveju reikia kreiptis į gydytoją ir nustatyti tikrąją diagnozę.

•  Dažniausiai inkstų vėžys nustatomas visai nesant minėtų simptomų – atliekant inkstų tyrimus, pavyzdžiui echoskopiją, dėl kitų priežasčių.

Apie inkstų vėžio gydymą kalbamės su Onkologijos instituto Onkourologijos skyriaus gydytoju urologu dr. Albertu Uliu.

Gerbiamas daktare, inkstų vėžiu žmogus dažniausiai su serga netikėtai, iki to laiko nejutęs specifinių negalavimų. Kaip žinia, tai vyresnio amžiaus pacientai Kaip gydoma ši liga?

Jau daugelį metų inkstų vėžiu Lietuvoje suserga kasmet apie šešis su puse šimto pacientų. 2005 m. buvo diagnozuota 688 inkstų vėžio atvejai. Šiek tiek daugiau nei pusė iš jų – I-II stadijos inkstų vėžio.

Esant ankstyvos stadijos ligai pacientams atliekama chirur ginė operacija – pagrindinis ir efektyviausias inkstų vėžio gy dymo būdas. Tokiais atvejais operacijos metu pašaliname visą inkstą arba jo dalį, t.y. atliekame inksto rezekciją.

Anksti diagnozavę ligą mes turime aiškų ir realų tikslą – vi siškai išgydyti pacientą. VU Onkologijos institute inkstų šali nimo operacijos atliekamos atviru būdu. Ateityje planuojame inkstų navikų šalinimo operacijas atlikti ir laparoskopiškai.

Ankstyvųjų stadijų inkstų vėžiu sergantiems pacientams nei chemoterapija, nei spindulinis gydymas paprastai netaikomas.

Pastaraisiais metais Onkologijos institute neretai atlieka ma inkstų navikų termodestrukcija: gydytojas, kontroliuodamas procedūros eigą ultragarsu, specialia adata pasiekia naviką ir jį sunaikina aukšto dažnio srovės sukeliamu karščiu. Termodes trukcija taikoma tais atvejais, kai ligonio dėl įvairių priežasčių negalima operuoti. Esame sukaupę nemažą termodestrukcijų at likimo patirtį.

Kai vėžys išplitęs – kai yra vėžio metastazių kituose orga nuose – arba kai naviko neįmanoma visiškai pašalinti, taikoma imunoterapija. Gydant inkstų vėžį imuniniais preparatais siekia ma paskatinti paties organizmo imuninę sistemą aktyviai kovoti su piktybinėmis ląstelėmis.

Gerų rezultatų pasiekdavome gydydami metastazes plau čiuose, tačiau imunoterapija neveikia, kai metastazės atsiranda kituose organuose, limfmazgiuose, kauluose.

Deja, imunoterapija didelei daliai pacientų sukelia labai ne malonius šalutinius reiškinius. Net buvo kilusi mokslininkų dis kusija, ar gydymas, neišsaugantis gyvenimo kokybės, gali būti taikomas praktikoje.

Džiaugiuosi, jog VU Onkologijos institute gydydami išpli tusi inkstų vėžįjau taikome ir moderniausią vėžio gydymo būdą – biologinę taikinių terapiją. Nėra abejonės, kad naujieji biolo ginės taikinių terapijos preparatai yra nepaprastai svarbus atra dimas visai onkologijai. Drąsiai galiu teigti, jog nieko svarbes nio nėra įvykę per pastaruosius 5 metus.

Šiuo metu Lietuvoje yra užregistruoti du biologinės terapi jos preparatai, vadinamieji angiogenezės inhibitoriai, inkstų vė žiui gydyti:Sutent ir Nexevar. Šie vaistai stabdo naviką maiti nančių kraujagyslių augimą bei naikina jau esančias. Kitaip ta riant sutrinka naviko mityba ir jis sunyksta.

Iki biologinės terapijos atsiradimo mes negalėjome padėti išplitusiu inkstų vėžiu sergančiam pacientui iš esmės, o šiandien. mes gydome pacientus, kurie dar visai neseniai buvo traktuoja mi kaip beviltiški. Pradėjus gydyti biologinės taikinių terapijos vaistais, pasiekiami geri rezultatai: matome ryškią remisiją arba piktybinio proceso stabilizaciją.

Labai svarbi yra pagrindinė biologinių preparatų savybė -jie veikia tik navikines ląsteles ir visiškai arba beveik nevei kia kitų, sveikųjų, ląstelių. Juk žinome, kad tiek chemoterapi ja, tiek imunoterapija veikia visą žmogaus organizmą sukelda ma tikrai nemalonius šalutinius reiškinius. Biologinių preparatų šalutiniai reiškiniai pacientų nevargina ir nėra dažni. Jie gali būti susiję su kraujo krešumo pokyčiais, tai gali būti nuovargis, virškinimo sutrikimai.

Biologinių vaistų forma labai patogi pacientams. Štai biologinis preparatas Sutent vartojamas tablečių formos. Geriama viena arba dvi tabletės per dieną. Į gydymo įstaigą pacientui reikia atvykti pasidaryti kontrolinius kraujo tyrimus, patikrinti kepenų ar inkstų funkcijos rodiklius.

Dar kartą noriu pasidžiaugti, jog atėjo laikas, kai pačius sunkiausius inkstų vėžio atvejus galime gydyti tablete.Tačiau privalau  paminėti dar vieną aspektą: naujieji vaistai labai brangūs. Bet mes Lietuvoje tikimės sulaukti tokios tvarkos, kai gydyto jui, išrašančiam neabejotinai gerą vaistą nereikės galvoti apie tai, kaip ligonių kasos apmokės šitą vaistą kokia vaistų kom pensavimo tvarka.

Onkologinių ligonių gydymo klausimai turėtų ir mūsų vals tybėje tapti prioritetine sveikatos apsaugos sritimi, kadangi on kologiniai pacientai tikrai neišgalės patys finansuoti savo gy dymo.

Ačiū už pokalbį.

Šaltinis: „Onkologo puslapiai“ Nr.18 2007 m.

Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyva diagnostika

R. Adomaitis, A. Žalimas

Priešinės liaukos vėžys yra nekontroliuojamas adenokarcinomos ląstelių augimas priešinėje liaukoje. Ilgalaikiais stebėjimais paremtos analizės pateikė daugiau žinių apie priešinės liaukos vėžio natūralų vystymasi ir ligos eigą. Dabar žinoma, kad nuo pirmųjų vėžinių ląstelių atsiradimo priešinėje liaukoje iki to momento, kai liga išplinta už organo ribų gali praeiti daugiau nei 10 metų, o iki paciento mirties gali praeiti dar keletas metų. Dažniausiai ši diagnozė nustatoma vyresniems nei 50 metų vyrams. Deja priešinės liaukos vėžio diagnozė apima labai skirtingos histologinės struktūros navikų grupę, o pačių agresyviausių navikų eiga yra žymiai greitesnė.

Didžiausias sergamumas priešinės liaukos vėžiu stebimas industrinėse šalyse Vakarų Europoje ir JAV. Naujų priešinės liaukos vėžio atvejų ir šios ligos sukeltų mirčių skaičius Lietuvoje nuolat dideja jau kelis dešimtmčius. Šiuo metu priešinės liaukos vėžys yra pati dažniausia onkologinė liga Lietuvos vyrų tarpe – 2007 m. užfiksuota daugiau nei 3,5 tūkst. naujų atvejų. Tarp naujai diagnozuojamų priešinės liaukos navikų vėlyvų stadijų liga Lietuvoje iki 2006 metų sudarydavo daugiau nei pusę atvejų.

Vėlyvų satdijų išplitusio priešinės liaukos vėžio pilnai išgydyti neįmanoma. Kaip ir visų onkologinių susirgimų, taip ir priešinės liaukos vėžio sėkmingo gydymo galimybės visiškai priklauso nuo ankstyvo diagnozės nustatymo, t.y kai navikas dar neišplito už priešinės liaukos ribų. Ankstyvos stadijos naviką turintis vyras dažniausiai nejaučia jokių rimtesnių sveikatos sutrikimų susijusių su šlapimo organų sistema ir įgydytojus nesikreipia. Todėl vienintelis būdas išvengti pavėluotos priešinės liaukos vėžio diagnozės yra ankstyvos diagnostikos programa taikoma vyrams, kurie patenka į didžiausią riziką sirgti ankstyvos stadijos liga turinčiųjų amžiaus grupę. Ankstyvos prostatos vėžio diagnostikos metodikos remiasi vėžio biocheminių žymenų ištyrimu. Pasaulyje yra pasiūlytas nevienas priešinės liaukos vėžio žymuo (bendras PSA ir įvairios jo frakcijos, PCA3 ir kt.). Bendro PSA koncentracija kraujo serume yra plačiausiai šiuo metu pasaulyje vartojamas priešinės liaukos vėžio žymuo. Apie šį žymenį sukaupta daugiausia informacijos. Netyla diskusijos dėl PSA trūkumų, nes jam didelę įtaką turi priešinės liaukos dydis ir uždegimai, nesenia buvę lytiniai santykiai ir t.t. Nepaisant visų trūkumų PSA koncentracijos kraujyje tyrimas yra vienintelis laboratorinis testas, kuris yra lengvai pritaikomas didelės apimties ankstyvos diagnostikos programose.

Prostatos tyrimas pirštu, ultragarsinis ar branduolio magnetinio rezonaso tyrimas yra nepakankamai specifiški ankstyvai diagnostikai ar brangūs tyrimai. Šiuos tyrimus rekomenduojama naudoti ligos išplitimo patikslinimui.

Prostatos vėžio ankstyvos diagnostikos programos lyginant su šiuo metu jau pasaulyje vykdomomis storosios žarnos, gimdos kaklelio bei krūties vėžių patikros programomis yra pakankamai saugios ir effektyvios. Pirmas prostatos vežio diagnostikos metu atliekamas veiksmas – PSA testas – yra paprastas, nereikalaujantis nemalonių, sudėtingų invazinių procedūrų.

Priešinės liaukos vėžio ankstyva diagnostika igijo prasmę išplėtojus chirurginio bei spindulinio gydymo metodus, kuriais galima pilnai išgydyti pacientus. Savailaikės diagnostikos galimybes labai pagerino PSA tyrimo įvedimas, tačiau priešinės liaukos vėžio diagnozė gali būti patvirtinta tik atlikus prostatos biopsiją ir histologiškai ištyrus paimtus mėginius.

Urologinė pagalba Lietuvoje yra teikiama atsižvelgiant į Europos Urologų Asociacijos (EAU) diagnostikos ir gdymo rekomendacijomis, kurios yra atnaujinamos kiekvienais metais. 2008 metų EAU rekomendacijose nurodoma, kad kol kas dar nėra surinkta pakankamai duomenų, kad PSA nustatymu paremtos plačios preišinės liaukos vėžio diagnostikos programos galėtų būti vienareikšmiai rekomenduojamos. Dabar jau žinoma, kad PSA tyrimu paremtos programos akivaizdžiai sumažina tikimybę, kad priešinės liaukos vėžys bus nustatytas, kai jau yra metastazių. PSA patikros naudą patvirtinantys duomenys iš Austrijos, Švedijos, JAV paskatino kitas šalis, tarp jų ir Lietuvą, pradėti vykdyti priešinės liaukos vėžio ankstyvos diagnostikos programas.

Po nuodugnių svarstymų bei taisymų, atsižvelgiant į sergamumo priešinės liaukos vėžiu didėjimą, 2006 metais Lieuvoje buvo pradėta įgyvendinti “Lietuvos priešinės liaukos vėžio ankstyvos diagnostikos progrma“(LPLVADP) finansuojama Valstybinės ligonių kasos. Ši programa sukurta remiantis visuomenės ir valstybės interesu turimus finansinius resursus skirti sveikatos priežiūros paslaugoms, kurios leistų kiek įmanoma didesnei pacientų grupei suteikti gydymą, užtikrinantį geresnę gyvenimo kokybę. Todėl didžiausias dėmesys yra skirtas ankstyvų stadijų (dažniausiai besimptomiams) navikams išaiškinti, kad būtų galima taikyti efektyvius ir santykinai nebrangius priešinės liaukos vėžio gydymo metodus (chirurginį ar spindulinį gydymą).

LPLVAD programa skirta 50-75 metų amžiaus vyrams. Tokia amžiaus grupė pasirinkta, nes yra nustatyta, kad vyresniems pacientams (ypač tiems, kurių numatoma gyvenimo trukmė neviršija 10 metų) radikalus priešinės liaukos vėžio gydymas yra susijęs su didesniu komplikaciju dažniu, o išgyvenamumo ir gyvenimo kokybės rodiklių nepagerina.

Nors priešinės liaukos vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų, tačiau tikimybė, kad PSA pasitikrinti atėjusiam vyrui galiausiai bus nustatyta tokia diagnozė neviršija 2%. Todėl informuoto paciento sutikimui dalyvauti patikroje yra skiriamas ypatingas dėmesys. Pacientas prieš duodamas kraują PSA tyrimui turi būti informuojamas, kad radus kraujuje PSA koncentraciją viršijančią nustatytą ribą bus rekomenduotas tolesnis ištyrimas ir priešinės liaukos biopsija. Taip pat pacientui turi būti paaiškintos dažniausios tyrimų komplikacijos ir dabartinės priešinės liaukos vėžio gydymo galimybės bei jų įtaka gyvenimo kokybei.

Pacientams, kurie sutinka būti toliau tiriami, bendro PSA tyrimą vieną kartą metuose skiria pirminės sveikatos priežiūros gydytojai. Lietuvoje tolimesnis ištyrimas rekomenduojamas, jei PSA koncentracija viršija 3ng/ml. Ši riba pasirinkta, nes priešinės liaukos vėžio tikimybė esant tokiai PSA koncentracijai jau viršija 25% ir galima prostatos biopsijos nauda atsveria biopsijos komplikacijų riziką. Pacientams dėl padidinto PSA atsiųstiems tolimesniam ištyrimui atliekama urologinė apžiūra, priešinės liaukos tyrimas pirštu ir echoskopu. Po šių tyrimų urologas esant reikalui rekomenduoja priešinės liaukos biopsiją. Prostatos biopsijos sėkmingai atliekamos ambulatoriškai praktiškai visose Letuvos ligoninėse teikiančiose stacionarines urologines paslaugas bei kaikuriose stambiose poliklinikose, kur dirba urologas ir yra biopsijoms tinkamas ultragarso aparatas. Trumpa “Lietuvos priešinės liaukos vėžio ankstyvos diagnostikos progrmos“ veiksmų schema pateikta paveiksle.

Per 2006-2007 metus “Lietuvos priešinės liaukos vėžio ankstyvos diagnostikos progrmos“ vykdymui panaudota virš 10 mln. litų iš Privalomo sveikatos draudimo fondo lėšų. PSA bent vieną kartą pasitikrino beveik 164 tūkst. vyrų ( 43% 50-75 metų vyrų), atlikta beveik 9,4 tūkst. priešinės liaukos biopsijų. LPLVADP rėmuose nustatyti 3393 nauji prostatos vėžio atvejai, t.y. pusė visų per 2006 – 2007 metus nustatytų priešinės liaukos vėžio atvejų. Ši programa tapo viena sėkmingiausių iš Lietuvoje vykdomų onkologinių patikros programų.

Atlikus detalesnę duomenų sergamumos priešinės liaukos vėžiu analizę po LPLVADP įvedimo paaiškėjo, kad pirmaisiais vykdymo metais žymesnių pakitimų naujų atvejų pasiskirstymo pagal stadijas statistikoje neįvyko, tačiau diagnozių skaičius išaugo nuo 2005 iki 3123 per metus. 2007 m. anksčiau negu tikėtasi pastebėtas persilaužimas – vietiškai arba sistemiškai išplitusios ligos atvėjų skaičius stabilizavosi, o daugėja tik ankstyvų stadijų priešinės liaukos vėžio atvejų. Toks pasikeitimas leidžia manyti, kad Lietuvoje pasirinkta lanksti ankstyvos diagnostikos programos forma yra tinkama sprendžiant priešinės liaukos vėžio diagnostikos ir gydymo problemas.

Litetūros sąrašas:

1.EAU guidlines, 2008.

2. Aus G, Bergdahl S, Lodding P, Lilja H, Hugosson J. Prostate Cancer Screening Decreases the Absolute Risk of Being Diagnosed with Advanced Prostate Cancer – Results from a Prospective, Population-Based Randomized Controlled Trial.

European Urology 51 (2007), 659–664.

3. Crawford E D, Abrahamsson P A. PSA-based Screening for Prostate Cancer: How Does It Compare with Other Cancer Screening Tests? European Urology 54 (2008) 262–273.

4.“Lietuvos priešinės liaukos vėžio ankstyvos diagnostikos progrmos“ administravimo grupės 2006 , 2007 m.ataskaitos.

5. Lietuvos Valstybinės ligonių kasos duomenys.

6. Lietuvos vėžio registro duomenys.

Prostatos vėžys puola vis jaunesnius vyrus

Moterys apie sveikatą kalba dažnai ir garsiai. O vyrai į savo būklę neretai numoja ranka ir gydytojo kabineto duris praveria tik prispausti rimtos bėdos. Dabar medikai būtent juos kviečia susirūpinti sveikata ir išsitirti dėl prostatos vėžio. “Prostata – tai priešinė liauka, atliekanti daug įvairių fiziologinių funkcijų. Todėl nuo jos labai priklauso bendra vyro sveikata ir gyvenimo kokybė. Šiandien nesudėtingas kraujo tyrimas leidžia anksti įtarti prostatos patologiją ir laiku pradėti gydyti”, – aiškino Vilniaus urologijos, onkologijos ir ginekologijos klinikos “Antiaging” gydytojas urologas Robertas Adomaitis.

Kviečia pasitikrinti nemokamai

Vyrai griebiasi už galvos išgirdę negailestingą prostatos vėžio diagnozę, nes jokių ligos požymių nejaučia. Prostatos vėžio simptomai atsiranda tik esant trečiai arba vėliausiai – ketvirtai ligos stadijai. Tačiau ligai galima užbėgti už akių. Tam reikia reguliariai atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą.

50–75 metų vyrams kartą per metus šis tyrimas atliekamas nemokamai. Tie, kurių tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu, nemokamo tyrimo gali kreiptis ir sulaukę 45 metų. Kodėl profilaktinė programa nemokamai pasitikrinti nekviečia vyresnių?

“Nenoriu įžeisti vyresnio amžiaus vyrų. Prostatos vėžio ankstyva diagnostika ir gydymas prasmingas, jei žmogus baigus gydyti išgyvena bent 10–15 metų. Kaip žinome, Lietuvoje vyrai neilgaamžiai. Be to, vyresnio amžiaus žmonėms dažnai onkologinės ligos vystosi lėčiau.

Todėl jei vėžys nepasireiškė ar nebuvo nustatytas iki 75 metų, galima pagrįstai tikėtis, kad ši liga nepasireikš ir vėliau”, – sakė R.Adomaitis. Prieš atliekant PSA tyrimą vyresniems nei 75 metų, gydytojas patarė pirmiausia pasikonsultuoti su urologu, nes šlapinimosi sutrikimai ar kitos urologinės bėdos gali būti gerokai atsiliepti gyvenimo kokybei, nei nepagrįstas nerimas dėl prostatos vėžio.

Susirgimų skaičius padvigubėjo

Prostatos vėžys – dažniausia vyrų onkologinė liga ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Šią diagnozę mūsų šalyje kasmet išgirsta maždaug 3,5 tūkst. vyrų. Prostatos vėžys aplenkė ilgą laiką pirmavusias plaučių ir skrandžio onkologines ligas – susirgimų prostatos vėžiu skaičius nuo 2005 m. beveik padvigubėjo.

“Galiu tik pasidžiaugti, kad dabar nustatoma daugiau ankstyvos stadijos prostatos vėžio atvejų. Vos prieš dvejus metus daugiau nei pusė naujų pacientų sirgo vėlyvos stadijos vėžiu”, – pasakojo gydytojas. Urologas mano, kad sergančių prostatos vėžiu daugėja ne tik dėl tobulėjančios diagnostikos, bet ir dėl to, kad visuomenė senėja, o prostatos vėžys – vyresnio amžiaus vyrų liga.

Europos šalių duomenimis, vyresnių nei 65 metų vyrų per artimiausius dvidešimt metų padaugės dukart. Nors prostatos vėžiu dažniau serga vyresni, dabar pasitaiko atvejų, kai prostatos vėžys diagnozuojamas ir jaunesniems nei 50 metų vyrams.


Paskatina draugės ir žmonos

Vyrams, sulaukusiems 50 metų, profilaktiškai išsitirti dėl prostatos vėžio ir užsukti pas urologą reikėtų bent kartą per metus. Tačiau šių rekomendacijų paiso ir pas urologą kartą per metus ateina tik 6 proc. vyrų. Daugumai apsilankyti pas šios srities gydytoją trukdo gėdos ir baimės jausmas.

Medikai yra pastebėję, kad vyrams sunkiausia pasiryžti pirmam vizitui. Todėl gerai, jei tokiam žingsniui jį paskatina žmona arba gyvenimo draugė. “Juk vyrą kamuojanti liga tiesiogiai paliečia ir moterį. Įsivaizduokite, jei vyras kelis kartus per naktį keliasi į tualetą”, – sakė R.Adomaitis.

Nors ankstyvos stadijos prostatos vėžys neturi simptomų, įsisenėjus ligai gali kilti šlapimo ištekėjimo sunkumų, tuštinimosi bėdų, atsirasti inkstų nepakankamumas, o vėžio metastazės išplisti į kaulus ir plaučius.

“Vyrų šlapimo takų anatomija yra tokia, kad daugumai anksčiau ar vėliau tenka kreiptis į gydytoją urologą dėl prostatos pakitimų sukeltų bėdų. Nuoširdžiai rekomenduoju kreiptis konsultacijos anksčiau, kai simptomai dar nėra įsisenėję”, – patarė R.Adomaitis.

Riziką didina anstvoris

Prostatos, taip pat ir kitų organų, pavyzdžiui, krūties ar storosios žarnos, vėžio rizika priklauso nuo paveldimumo. Jeigu vyras serga prostatos vėžiu, yra tikimybė, kad ši liga neaplenks ir jo sūnaus. Dažnai pasikartojantis prostatos uždegimas rodo didesnę tikimybę susirgti prostatos vėžiu.

Riziką susirgti šia onkologine liga didina antsvoris ir nejudrumas, nes tokiems vyrams pakinta vyriškų hormonų apykaita. Bendra onkologinių ligų rizika taip pat didėja dėl mitybos ypatumų – gausaus riebios mėsos vartojimo. O štai pomidoruose esančios medžiagos prostatos vėžio riziką mažina. Vyro lytinis aktyvumas prostatos vėžio išsivystymui ir eigai įtakos neturi.

Išsaugo lytinę potenciją

Jeigu gydytojas diagnozuotų ankstyvos stadijos prostatos vėžį, R.Adomaitis pataria ne pulti į paniką, bet pasidžiaugti, kad liga buvo nustatyta ir galima pradėti gydyti.

“Šiandien prostatos vėžį galime visiškai išgydyti. Turime tokias pat modernias medicinos priemones ir medikamentus, kaip ir Vakarų Europos medikai”, – aiškino urologas R.Adomaitis.

Bet kurios onkologinės ligos gydymo efektyvumas vertinamas pagal tai, kokia dalis pacientų išgyvena penkerius metus. Susirgę prostatos vėžiu išgirsta optimistinę prognozę – diagnozavus ankstyvos stadijos ligą per 95 proc. vyrų išgyvena ilgiau nei dešimt metų. Mažiau galimybių ilgai gyventi turi tie, kuriems prostatos vėžys išsisėja į kitus organus. Pavyzdžiui, vėžio metastazių atsiranda kauluose.

Prostatos vėžį vyrams padeda įveikti operacija arba gydymas spinduliais. Vėliau dar kurį laiką reikia neprarasti budrumo, nes yra nedidelė tikimybė, kad liga gali atsinaujinti. Siekiant laiku pastebėti atsinaujinusią ligą, reikia reguliariai lankytis pas gydytojus ir kartoti PSA testą keletą kartų per metus.

Vyrai dažnai nuogąstauja, kad po operacijos gali atsirasti šlapimo nelaikymas arba bus pakenkta jų lytiniam pajėgumui. Tačiau modernus gydymas padeda išsaugoti lytinę potenciją ir dažniausiai išvengti šlapimo nelaikymo bėdų.

6 žingsniai besirūpinantiems prostata

1. Pokalbis su bendrosios praktikos gydytoju. Jis paaiškina, kodėl reikia atlikti PSA tyrimą ir kas per jį bus daroma, nurodo, kokie tyrimai gali būti atliekami vėliau.

2. Kraujo tyrimas. Iš venos paimamas kraujas ir atliekamas PSA tyrimas. Tyrimui specialiai pasiruošti nereikia. Nei maistas, nei gėrimas jo smarkiai neveikia. Tyrimo rezultatai gali būti netikslūs, jei pacientas serga šlapimo takų infekcija, yra peršalęs. Prieš tyrimą vieną dvi dienas reikėtų susilaikyti nuo lytinių santykių ir mechaninių prostatos dirginimų, pavyzdžiui, masažo.

3. Jei PSA yra padidėjęs, laukia apsilankymas pas urologą. Gydytojas per išeinamąją angą pirštu pačiupinėja prostatą ir įvertina jos pokyčius.

4. Prostatos tyrimas ultragarsu – patikslinamas prostatos dydis. Šis tyrimas atliekamas prietaiso daviklį uždėjus ant pilvo arba per tiesiąją žarną. Tyrimas gydytojui padeda nuspręsti, ar tikslinga atlikti prostatos biopsiją.

5. Biopsija. Tai audinių mėginio paėmimas specialia automatine adata per tiesiąją žarną, stebint ultragarso aparatu. Paimtą mėginį gydytojai patologai tiria mikroskopu ir nustato, ar jame yra vėžinių audinių.

6. Gydytojas praneša pacientui tyrimų rezultatus.


Seksualinė medicina

Žodis seksualumas dažniausiai žmonėms asocijuojasi su kūniškais malonumais. Pamėginus pažvelgti kiek atidžiau į lytinius poreikius pastebėsime, kad tai žymai platesnė gyvenimo sritis. Be abejonės malonumas patiriamas lytinių santykių metu  ar  į pasaulį ateinantys sveiki palikuonys yra svarbūs žmogaus gerai savijautai. Tačiau dažnai pamirštama, kad per seksualumą mes siekiame parodyti savo nuoširdžiausius jausmus kitam žmogui, bei priimame partnerio rodomą pasitikėjimą ir pripažinimą. Pasirodo, kad  su lytiniais potraukiais galiausiai yra susiję labai daug kasdieninių moterų ir vyrų minčių ir užsiėmimų.

Nesklandumų lytinėje sferoje per savo gyvenimą patiria beveik kiekvienas žmogus. Todėl kiekvienas gerai suprantame kaip stipriai gali pašlyti emocinė ir fizinė savijauta patyrus nesėkmę lytiniame gyvenime. Abipusis pasitikėjimas  tarp partnerių ir stabilus ryšys turi lemiamą reikšmę sprendžiant seksualinio gyvenimo problemas. Dažnai seksualiniai sutrikimai lemia partnerių atitolimą, todėl pagalbos ieškoma artimų draugų ir pažįstamų tarpe. Nors tai mums dar neįprasta, bet spręsti seksualinio pobūdžio problemas dabar jau galima apsilankius pas seksualinės medicinos gydytoją.

Pastaraisiais dešimtmečiais visuomenė vis atviriau pripažįsta, kad lytinių poreikių svarba žmogaus  bendrai sveikatai buvo nepagrįstai sumenkinta. Šis pasikeitimas paskatino seksualinės medicinos vystymąsi.

Seksualinės medicinos gydytojai padeda poroms atrasti kelią į abipusį pasitenkinimą lytiniu aktu, suteikdami daugiau žinių apie žmogaus lytinių organų sandarą ir veiklą.

Dažnai vyrus kamuojančius sėklos išsiveržimo (ejakuliacijos) ar varpos sustandėjimo (erekcijos) sutrikimus seksualinės medicinos gydytojas  gali sėkmingiausiai spręsti panaudodamas specializuotas urologijos, endokrinologijos ir kardiologijos žinias.

Skausmas patiriamas lytinių santykių metu yra dažna moterų problema, tačiau tokių nusiskundimų turi ir vyrai. Deja ne kiekvienas ginekologas ar urologas turi pakankamai žinių ir kantrybės šiai problemai spręsti.

Masinės informacijos priemonių dėka lytinio pasitenkinimo viršūnė – orgazmas – tapo geidžiamiausiu pojūčiu. Net ir puikiai sutariantys partneriai neretai jaučiasi nepilnaverčiais, jei kuriam nors iš jų nepavyksta patirti orgazmo. Tokiais atvejais seksualinės medicinos gydytojas tikrai gali padėti išvengti tolimesnio santykių blogėjimo.

Seksualinės medicinos sritis apima ir labai specializuotų žinių reikalaujančius klausimus. Vyrų ir moterų išorinių lytinių organų deformacijos, seksualinės priklausomybės, lytinės funkcijos išsaugojimas ir atstatymas prieš ir po chirurginių intervencijų, tai tik keletas pavyzdžių. Jei Jus konsultuojantis seksualinės medicinos gydytojas pats neužsiima Jus kamuojančios problemos sprendimu, dažniausiai Jus tiesiogiai nukreips pas specialistą, kuris tokią pagalbą teikia.