Antianging

Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyva diagnostika

R. Adomaitis, A. Žalimas

Priešinės liaukos vėžys yra nekontroliuojamas adenokarcinomos ląstelių augimas priešinėje liaukoje. Ilgalaikiais stebėjimais paremtos analizės pateikė daugiau žinių apie priešinės liaukos vėžio natūralų vystymasi ir ligos eigą. Dabar žinoma, kad nuo pirmųjų vėžinių ląstelių atsiradimo priešinėje liaukoje iki to momento, kai liga išplinta už organo ribų gali praeiti daugiau nei 10 metų, o iki paciento mirties gali praeiti dar keletas metų. Dažniausiai ši diagnozė nustatoma vyresniems nei 50 metų vyrams. Deja priešinės liaukos vėžio diagnozė apima labai skirtingos histologinės struktūros navikų grupę, o pačių agresyviausių navikų eiga yra žymiai greitesnė.

Didžiausias sergamumas priešinės liaukos vėžiu stebimas industrinėse šalyse Vakarų Europoje ir JAV. Naujų priešinės liaukos vėžio atvejų ir šios ligos sukeltų mirčių skaičius Lietuvoje nuolat dideja jau kelis dešimtmčius. Šiuo metu priešinės liaukos vėžys yra pati dažniausia onkologinė liga Lietuvos vyrų tarpe – 2007 m. užfiksuota daugiau nei 3,5 tūkst. naujų atvejų. Tarp naujai diagnozuojamų priešinės liaukos navikų vėlyvų stadijų liga Lietuvoje iki 2006 metų sudarydavo daugiau nei pusę atvejų.

Vėlyvų satdijų išplitusio priešinės liaukos vėžio pilnai išgydyti neįmanoma. Kaip ir visų onkologinių susirgimų, taip ir priešinės liaukos vėžio sėkmingo gydymo galimybės visiškai priklauso nuo ankstyvo diagnozės nustatymo, t.y kai navikas dar neišplito už priešinės liaukos ribų. Ankstyvos stadijos naviką turintis vyras dažniausiai nejaučia jokių rimtesnių sveikatos sutrikimų susijusių su šlapimo organų sistema ir įgydytojus nesikreipia. Todėl vienintelis būdas išvengti pavėluotos priešinės liaukos vėžio diagnozės yra ankstyvos diagnostikos programa taikoma vyrams, kurie patenka į didžiausią riziką sirgti ankstyvos stadijos liga turinčiųjų amžiaus grupę. Ankstyvos prostatos vėžio diagnostikos metodikos remiasi vėžio biocheminių žymenų ištyrimu. Pasaulyje yra pasiūlytas nevienas priešinės liaukos vėžio žymuo (bendras PSA ir įvairios jo frakcijos, PCA3 ir kt.). Bendro PSA koncentracija kraujo serume yra plačiausiai šiuo metu pasaulyje vartojamas priešinės liaukos vėžio žymuo. Apie šį žymenį sukaupta daugiausia informacijos. Netyla diskusijos dėl PSA trūkumų, nes jam didelę įtaką turi priešinės liaukos dydis ir uždegimai, nesenia buvę lytiniai santykiai ir t.t. Nepaisant visų trūkumų PSA koncentracijos kraujyje tyrimas yra vienintelis laboratorinis testas, kuris yra lengvai pritaikomas didelės apimties ankstyvos diagnostikos programose.

Prostatos tyrimas pirštu, ultragarsinis ar branduolio magnetinio rezonaso tyrimas yra nepakankamai specifiški ankstyvai diagnostikai ar brangūs tyrimai. Šiuos tyrimus rekomenduojama naudoti ligos išplitimo patikslinimui.

Prostatos vėžio ankstyvos diagnostikos programos lyginant su šiuo metu jau pasaulyje vykdomomis storosios žarnos, gimdos kaklelio bei krūties vėžių patikros programomis yra pakankamai saugios ir effektyvios. Pirmas prostatos vežio diagnostikos metu atliekamas veiksmas – PSA testas – yra paprastas, nereikalaujantis nemalonių, sudėtingų invazinių procedūrų.

Priešinės liaukos vėžio ankstyva diagnostika igijo prasmę išplėtojus chirurginio bei spindulinio gydymo metodus, kuriais galima pilnai išgydyti pacientus. Savailaikės diagnostikos galimybes labai pagerino PSA tyrimo įvedimas, tačiau priešinės liaukos vėžio diagnozė gali būti patvirtinta tik atlikus prostatos biopsiją ir histologiškai ištyrus paimtus mėginius.

Urologinė pagalba Lietuvoje yra teikiama atsižvelgiant į Europos Urologų Asociacijos (EAU) diagnostikos ir gdymo rekomendacijomis, kurios yra atnaujinamos kiekvienais metais. 2008 metų EAU rekomendacijose nurodoma, kad kol kas dar nėra surinkta pakankamai duomenų, kad PSA nustatymu paremtos plačios preišinės liaukos vėžio diagnostikos programos galėtų būti vienareikšmiai rekomenduojamos. Dabar jau žinoma, kad PSA tyrimu paremtos programos akivaizdžiai sumažina tikimybę, kad priešinės liaukos vėžys bus nustatytas, kai jau yra metastazių. PSA patikros naudą patvirtinantys duomenys iš Austrijos, Švedijos, JAV paskatino kitas šalis, tarp jų ir Lietuvą, pradėti vykdyti priešinės liaukos vėžio ankstyvos diagnostikos programas.

Po nuodugnių svarstymų bei taisymų, atsižvelgiant į sergamumo priešinės liaukos vėžiu didėjimą, 2006 metais Lieuvoje buvo pradėta įgyvendinti “Lietuvos priešinės liaukos vėžio ankstyvos diagnostikos progrma“(LPLVADP) finansuojama Valstybinės ligonių kasos. Ši programa sukurta remiantis visuomenės ir valstybės interesu turimus finansinius resursus skirti sveikatos priežiūros paslaugoms, kurios leistų kiek įmanoma didesnei pacientų grupei suteikti gydymą, užtikrinantį geresnę gyvenimo kokybę. Todėl didžiausias dėmesys yra skirtas ankstyvų stadijų (dažniausiai besimptomiams) navikams išaiškinti, kad būtų galima taikyti efektyvius ir santykinai nebrangius priešinės liaukos vėžio gydymo metodus (chirurginį ar spindulinį gydymą).

LPLVAD programa skirta 50-75 metų amžiaus vyrams. Tokia amžiaus grupė pasirinkta, nes yra nustatyta, kad vyresniems pacientams (ypač tiems, kurių numatoma gyvenimo trukmė neviršija 10 metų) radikalus priešinės liaukos vėžio gydymas yra susijęs su didesniu komplikaciju dažniu, o išgyvenamumo ir gyvenimo kokybės rodiklių nepagerina.

Nors priešinės liaukos vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų, tačiau tikimybė, kad PSA pasitikrinti atėjusiam vyrui galiausiai bus nustatyta tokia diagnozė neviršija 2%. Todėl informuoto paciento sutikimui dalyvauti patikroje yra skiriamas ypatingas dėmesys. Pacientas prieš duodamas kraują PSA tyrimui turi būti informuojamas, kad radus kraujuje PSA koncentraciją viršijančią nustatytą ribą bus rekomenduotas tolesnis ištyrimas ir priešinės liaukos biopsija. Taip pat pacientui turi būti paaiškintos dažniausios tyrimų komplikacijos ir dabartinės priešinės liaukos vėžio gydymo galimybės bei jų įtaka gyvenimo kokybei.

Pacientams, kurie sutinka būti toliau tiriami, bendro PSA tyrimą vieną kartą metuose skiria pirminės sveikatos priežiūros gydytojai. Lietuvoje tolimesnis ištyrimas rekomenduojamas, jei PSA koncentracija viršija 3ng/ml. Ši riba pasirinkta, nes priešinės liaukos vėžio tikimybė esant tokiai PSA koncentracijai jau viršija 25% ir galima prostatos biopsijos nauda atsveria biopsijos komplikacijų riziką. Pacientams dėl padidinto PSA atsiųstiems tolimesniam ištyrimui atliekama urologinė apžiūra, priešinės liaukos tyrimas pirštu ir echoskopu. Po šių tyrimų urologas esant reikalui rekomenduoja priešinės liaukos biopsiją. Prostatos biopsijos sėkmingai atliekamos ambulatoriškai praktiškai visose Letuvos ligoninėse teikiančiose stacionarines urologines paslaugas bei kaikuriose stambiose poliklinikose, kur dirba urologas ir yra biopsijoms tinkamas ultragarso aparatas. Trumpa “Lietuvos priešinės liaukos vėžio ankstyvos diagnostikos progrmos“ veiksmų schema pateikta paveiksle.

Per 2006-2007 metus “Lietuvos priešinės liaukos vėžio ankstyvos diagnostikos progrmos“ vykdymui panaudota virš 10 mln. litų iš Privalomo sveikatos draudimo fondo lėšų. PSA bent vieną kartą pasitikrino beveik 164 tūkst. vyrų ( 43% 50-75 metų vyrų), atlikta beveik 9,4 tūkst. priešinės liaukos biopsijų. LPLVADP rėmuose nustatyti 3393 nauji prostatos vėžio atvejai, t.y. pusė visų per 2006 – 2007 metus nustatytų priešinės liaukos vėžio atvejų. Ši programa tapo viena sėkmingiausių iš Lietuvoje vykdomų onkologinių patikros programų.

Atlikus detalesnę duomenų sergamumos priešinės liaukos vėžiu analizę po LPLVADP įvedimo paaiškėjo, kad pirmaisiais vykdymo metais žymesnių pakitimų naujų atvejų pasiskirstymo pagal stadijas statistikoje neįvyko, tačiau diagnozių skaičius išaugo nuo 2005 iki 3123 per metus. 2007 m. anksčiau negu tikėtasi pastebėtas persilaužimas – vietiškai arba sistemiškai išplitusios ligos atvėjų skaičius stabilizavosi, o daugėja tik ankstyvų stadijų priešinės liaukos vėžio atvejų. Toks pasikeitimas leidžia manyti, kad Lietuvoje pasirinkta lanksti ankstyvos diagnostikos programos forma yra tinkama sprendžiant priešinės liaukos vėžio diagnostikos ir gydymo problemas.

Litetūros sąrašas:

1.EAU guidlines, 2008.

2. Aus G, Bergdahl S, Lodding P, Lilja H, Hugosson J. Prostate Cancer Screening Decreases the Absolute Risk of Being Diagnosed with Advanced Prostate Cancer – Results from a Prospective, Population-Based Randomized Controlled Trial.

European Urology 51 (2007), 659–664.

3. Crawford E D, Abrahamsson P A. PSA-based Screening for Prostate Cancer: How Does It Compare with Other Cancer Screening Tests? European Urology 54 (2008) 262–273.

4.“Lietuvos priešinės liaukos vėžio ankstyvos diagnostikos progrmos“ administravimo grupės 2006 , 2007 m.ataskaitos.

5. Lietuvos Valstybinės ligonių kasos duomenys.

6. Lietuvos vėžio registro duomenys.

Comments are closed.

Registruotis vizitui prašome mobiliuoju telefonu 861690117